Pirmasis jo ėjimas – didžiausio Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ dalinė privatizacija. Po keletą mėnesių trukusių neaiškių intrigų ketvirtadienio naktį sužinota, kad „Rosneft“ parduoda 19,5 proc. savo akcijų Šveicarijos kompanijai „Glencore“ ir Kataro investicijų fondui. Gauti 10,5 mlrd. eurų padės išlaikyti biudžeto deficitą numatytų 3,7 proc. BVP ribose, teigia E.Steineris.
Beje, tam tikrą dūmų uždangą čia mato ir Rusijos energetikos politikos instituto direktorius Vladimiras Milovas, kuris portale „forbes.ru“ pastebi, kad „paskelbtame pranešime apie sandorį per daug nežinomųjų, o nesutampantys šalių „parodymai“ viską dar labiau supainioja. Neaišku, kas būtent nupirko ir kokiomis dalimis: I. Sečinas sakė V.Putinui, kad akcijos konsorciume tarp „Glencore“ ir katariečių bus paskirstytos po lygiai, o „Glencore“ teigia, kad ji netiesiogiai valdys tik 0,54 proc. „Rosneft“ akcijų. Neaišku, kiek sumokėta: 10,5 mlrd. eurų pagal Kremliaus versiją ar 10,2 mlrd. eurų pagal pačios „Glencore“ versiją. Neaišku, kas buvo pardavėjas: valstybinė įmonė „Rosneftegaz“, ar pati „Rosneft“. I.Sečinas – pagrindinis veikiantis asmuo abiejose įmonėse“.
Pasak E.Steinerio, V.Putinas, pagarsėjęs tuo, kad per dešimt metų valstybės dalį ekonomikoje padidino iki 70 proc., ne tik ryžosi dalinai privatizuoti naftos gigantą, bet ir – o tai jau antras jo ėjimas – sutiko pirmą kartą Rusijos istorijoje pritarti OPEC sprendimui sumažinti naftos gavybos apimtis. 2017 metų pirmąjį pusmetį Rusija, daugiausiai naftos išgaunanti OPEC nepriklausanti valstybė, siurbs 300 tūkst. barelių per parą mažiau, tuo tarpu visos valstybės OPEC narės gavybą sumažins 1,2 mln. barelių. Pastaruoju metu Rusija per parą išgaudavo 11,2 mln. barelių naftos, ir tai yra rekordinis rodiklis. Rusijos atstovai pažymi, kad būtent V.Putinas aktyviai pasisakė už OPEC ir kitų naftą išgaunančių valstybių susitarimą.
Tad nuo gruodžio pradžios „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo daugiau kaip 15 proc. ir pasiekė 55 dolerius už barelį. Pagal investicijų banko „Goldman Sachs“ skaičiavimus, šios kainos turėtų būti tikimasi vidutinės trukmės laikotarpiu. Trumpą laiką naftos kainos gali pakilti net virš 60 dolerių už barelį. O tai, daro išvadą E. Steineris, yra jau tas lygis, kuris ne taip seniai buvo laikomas neįmanomu. Maža to, tokia kaina duos Rusijai kuklių pajamų. Rusijos finansų ministerija ir investicijų bankai prognozuoja, kad esant naftos kainai 55 doleriai už barelį Rusijos biudžetas 2017 metais gaus iš naftos ir dujų sektoriaus papildomai 1,2 trilijono rublių (apie 18 mlrd. Eur).
2017 metų biudžetas sudarytas skaičiuojant, kad naftos kaina bus 40 dolerių už barelį. Rusija bijojo, kad nesusitarus su OPEC naftos kaina galėjo nukristi net žemiau 40 dolerių už barelį lygio, o tai galėjo turėti sunkiai nuspėjamų pasekmių likus metams iki prezidento rinkimų.
„Rosneft“ pavyzdžiu V.Putinas taip pat gali parodyti, kad užsienis yra labai suinteresuotas verslu su Rusija ir yra schemų sankcijomis apribotiems kapitalo srautams iš Vakarų padidinti, baigia savo straipsnį E.Steineris.
Parengė Leonas Grybauskas
