Kadenciją baigiantis energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad realiausia
alternatyva – statyti dujines elektrines, kurios garantuotų
rezervinius pajėgumus, o dėl jų statybos reikėtų apsispręsti jau
per dvejus artimiausius metus.
Tačiau kai kurie energetikos ekspertai
skeptiškai vertina tokią idėją – vieni jų siūlo naudotis
kaimyninių šalių pajėgumais, kiti – statyti savo atominę
jėgainę.
Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energijos“ vadovas
Dalius Misiūnas idėją visą Lietuvos elektros poreikį padengti
vietos rezervais vertina skeptiškai ir teigia, jog nereikėtų
atmesti galimybės tam iš dalies panaudoti ir kitų šalių
pajėgumus. Tačiau, anot jo, dar yra likę daug nežinomųjų, kad
būtų galima konkrečiai nuspręsti, kaip užtikrinti elektros
rezervus.
Energetikos ekspertas Romas Švedas sutinka, kad elektros linijos
nėra visiškai patikimos, ir rezervų problemą reikia spręsti.
Tačiau, jo nuomone, orientuotis vien į bazinę gamybą nėra
pakankamai ambicinga – reikia ieškoti būdų elektrą eksportuoti, o
tam pastatyti atominę elektrinę.
Neinvestuojant į rezervus, kyla grėsmė elektros sektoriui – R.Masiulis
Energetikos ministerijos skaičiavimais, po dešimties metų
Lietuvoje gali trūkti maždaug 1 tūkst. MW elektros, nes dalis šiuo
metu veikiančių elektrinių bus uždaryta. Pavyzdžiui, dėl
aplinkosaugos reikalavimų 7-tas ir 8-tas Lietuvos elektrinės blokai
turėtų būti uždaryti 2023 metais. Be to, ne visos elektros jungtys
yra pakankamai patikimos, kad būtų galima jomis kliautis, jei
trūktų elektros.
R. Masiulis aiškina, kad nei Baltarusija, nei Rusija nėra
patikimos partnerės, tad iš šių valstybių atkeliaujančios
elektros negalima laikyti rezervu. Be to, anot jo, šiuo metu elektros
jungtis „LitPol Link“ dažnai būna ribojama dėl techninių
kaimyninės valstybės elektros sistemos problemų. Taip pat problemų
gali kilti ir dėl Latvijos jungčių, nes Estija planuoja mažinti
elektros gamybą, taigi, visą elektrą iš Suomijos panaudotų savo
reikmėms.
Energetikos ministro nuomone, realiausia elektros rezervo
trūkumą padengti, pastačius dujomis kūrenamas elektrines. Anot jo,
neaišku, ar tos elektrinės iš tikro gamintų elektrą ir ją
parduotų, ar būtų naudojamos tik nutikus nelaimėms – tai
priklausytų nuo tuometinių elektros kainų rinkoje.
„Mes turime turėti rezervą, kad pasigamintume 100 proc.
Lietuvai reikalingos elektros, jeigu to reikia. Ar pajėgumai
fiziškai suksis ir gamins elektrą, tai dar klausimas – jis bus
atsakytas, kai ateis tas laikas. Mes matome, kad jeigu dujinė
generacija būtų pastatyta pakankamai lanksti, tai būtų įrengimai,
kurie galėtų lengvai įsijungti, lengvai išsijungti, veiktų
šokinėjančiu režimu. Mūsų dabartiniai įrengimai yra skirti
pastoviam darbui, o ne lankstesniam. Tai mums reikėtų pakeisti 7-8
blokus ir, tikėtina, termofikacines elektrines“, – BNS sakė
R.Masiulis.
Jo nuomone, paskata investuoti į tokias elektrines privatiems
investuotojams būtų tuomet, jeigu valstybė rengtų rezervų
aukcionus. Tokiu atveju jėgainės turėtų garantuotas pajamas, be
to, esant galimybei, galėtų prekiauti elektra rinkoje.
„Vėliau bus galios aukcionai, (jie pritrauks – BNS) visai iš
šono investuotojus. Toks neatmestinas variantas – ir tada jie,
pasistatę savo gamybą, kurią valstybė dalinai kompensuotų per
galios rezervus, jie žiūrėtų – arba veiktų, jeigu rinka yra, arba
negamintų, jeigu jiems neapsimokėtų“, – tikino R.Masiulis.
D.Misiūnas: rezervą galima užsitikrinti iš užsienio
„Lietuvos energijos“ vadovo D. Misiūno nuomone, sunku
įsivaizduoti situaciją, kai neveikia visos elektros jungtys –
būtent per jas būtų galima dalį elektros rezervo užsitikrinti iš
kaimyninių valstybių. Anot D.Misiūno, vis labiau integruojant
elektros rinką, turėtų būti integruojami ir rezervai.
„Mes turime suprasti, kaip veiks visa rinka, tame tarpe ir
rezervų. Jeigu mes kalbame apie rinkos integravimą, kaip iki šiol
kalbėjome, tai akivaizdu, kad rezervais galima dalintis per sieną su
patikimais kaimynais. Kitas dalykas yra sinchronizacija, nes ji pakeis
iš esmės, kaip vyksta rezervavimas ir reguliavimas. Trečias
dalykas, kaip bus pasielgta su Astravu, ar bus intervencija į
sistemą, kada tai bus daroma. Daug tokių nežinomųjų, kuriuos
reikia sužinoti, kad būtų galima spręsti“, – BNS sakė
D.Misiūnas.
Jo nuomone, vis dar trūksta skaičiavimų, kaip Lietuvos elektros
rinka atrodys po to, kai dalis elektrinių bus uždaryta. „Lietuvos
energijos“ vadovo teigimu, bendrovė „Litgrid“ turėtų atlikti
skaičiavimus ir nuspręsti, ar šalyje reikia didinti rezervo
pajėgumus, o jeigu taip – kokiais būdais.
„Čia turi sistemos operatorius pasakyti, ar reikalingas
papildomas rezervas šalies viduje, ir tada apsispręsti, kas tą
rezervą teiks. Estai, kaip pavyzdys, nuėjo tuo keliu, kad sistemos
operatorius savo jėgomis pastatė greito veikimo dujų variklius,
kurie veikia tik kaip rezervas – jie stovi ir įsijungia, tik kai
prireikia“, – aiškino jis.
R.Masiulis pripažįsta, kad pagal energetikos saugumo metodikas
galima rezervą užtikrinti ir kaimyninių valstybių pajėgumais.
Tačiau, anot jo, šiuo metu elektros jungtys nėra 100 proc.
patikimos.
R.Švedas: į elektros sektorių reikėtų žiūrėti ambicingiau
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI)
lektoriu, buvęs energetikos viceministras R.Švedas sutinka su
teiginiais, jog egzistuoja elektros rezervo problema, tačiau
atkreipia dėmesį, kad vien bandyti patenkinti rezervo poreikius
nėra pakankamai ambicinga.
„Mes ne tik turime rezervo problemas spręsti, mes turime
spręsti klausimą, kad mums trūksta ambicijos. Mes turime kelti
klausimą, ar mes galime elektrą eksportuoti. Mes turime formuluoti
tokį politinį klausimą, į kurį bandytume rasti ekonominį
atsakymą“, – BNS sakė R.Švedas.
Jo nuomone, reikia iš naujo svarstyti branduolinės energetikos
idėją.
„Lietuvai turint jau branduolinę energetiką pas save, iš
tikrųjų reikia pabandyti be emocijų dar kartą pasvarstyti savo
elektros sektoriaus ateitį, kaip mes save pozicionuojame. Situacija
yra kokia – matome, kad regione elektros gali trūkti, matome, kad
elektra tampa vis labiau populiarėjančia preke ir Lietuva turi
potencialias, stiprias galimybes tą elektrą gaminti“, – sakė
R.Švedas.
Anot jo, atmesti atominės elektrinės projekto idėją kaip
politiškai nepriimtiną nebūtų teisinga ir reikėtų bent jau
įvertinti argumentus.
„Nebuvo išsamiai išnagrinėtas makroekonominis naujos
elektrinės Lietuvai efektas. (...) Mes jau turime aikštelę, kelius,
geležinkelius, infrastruktūrą. Toks projektas absoliučia prasme
būtų pats didžiausias regione. Tai būtų pačios didžiausios
investicijos, tai labai didelis projektas, susijęs su statybomis,
paslaugomis, kelionėmis. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jau
trumpalaikėje perspektyvoje jis duotų stiprų makroekonominį
efektą“, – teigė ekspertas.
Jis pripažįsta, kad šiuo metu naujos atominės elektrinės
gaminamos elektros kaina būtų gerokai didesnė negu rinkos kaina.
Tačiau, pasak jo, kainos nebus visą laiką žemos ir jau pastačius
elektrinę, situacija rinkoje galėtų būti visiškai kita:
„Įvertinkime tokį dalyką, kad dabartinės elektros kainos yra
labai žemos ir tokios nebus, vienas dalykas, antras – atsinaujinanti
energetika turi būti labai stipriai subsidijuojama“.
R.Masiulis neatmeta, kad elektros poreikį Lietuvoje būtų galima
patenkinti ne dujų elektrinėmis, o atomine jėgaine, tačiau
pabrėžia, kad apie jos statybas diskutuoti galima tuomet, kai rinka
siųs aiškų signalą, jog tokia jėgainė būtų konkurencinga.
Atsinaujinantys ištekliai poreikio nepatenkintų
R.Masiulio teigimu, atsinaujinantys ištekliai nepajėgtų
patenkinti elektros galios. Visų pirma, biokuro jėgainės paprastai
statomos nedidelės galios – kitu atveju kuro gabenimas į jas, pasak
ministro, tampa „logistikos košmaru“.
„Labai džiaugtumės, jeigu galėtume pastatyti dideles biokuro
elektrines. Bet biokuro elektrinės virš 100 MW yra nepraktiškas,
nes logistikos nesuvaldysi. Mano žiniomis, didžiausia biokuro
elektrinė – virš 200 MW – yra Lenkijoje, ir jie užtikrina biokuro
vežimą sunkvežimiais, tai ten yra logistikos košmaras. Taip
priimta energetikoje, kad nestatysi didelių biokuro generacijų, nes
reikia didelio kiekio kuro“, – tikino jis.
Kiti atsinaujinantys ištekliai – vėjas ir saulė, pasak
R.Masiulio, nėra laikomi patikimais, mat tokia elektros gamyba
priklauso nuo gamtos sąlygų. Anot ministro, ateityje atsinaujinanti
energija galėtų tarnauti ir kaip rezervinė, tačiau pirmiausia
reikia ištobulinti energijos kaupimo technologijas, kad perteklių
būtų galima laikyti ir panaudoti, atsiradus energijos trūkumui.
„Kol neatrastos technologijos, kaip kaupti tą energiją, tol ji
nėra patikima. Nieko prieš žaliąją energetiką nėra, ji yra
sveikintina, ir mes numatome, kad jos bus daugiau, bet reikalinga
bazinė gamyba. Nuo 2050 metų numatome, kad bus atsinaujinančios
daugiau, nes 2020 metais pastačius dujinę gamybą, ji tarnaus 30
metų ir tikimės, kad per tą laiką bus rasti būdai, kaip
žaliąją energetiką kaupti, dėl to mes numatome nuo 2050 metų 75
proc. iš atsinaujinančių“, – aiškino R.Masiulis.
Elektros pajėgumų jau trūksta
Energetikos ministerija, remdamasi „Litgrid“ skaičiavimais,
prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos pikinis elektros poreikis sieks
1900 megavatų, o bendras rezervo poreikis – 2600 MW. Tačiau
patikimų elektros gamybos įrenginių galia siekia 1500 MW, iš
kurių 1015 MW sudaro trys Lietuvos elektrinės blokai.
Elektros biržoje esant žemoms kainoms, didžiąją laiko dalį
Lietuvos elektrinės elektra yra nekonkurencinga, todėl Energetikos
ministerija skaičiuoja, kad jos gali užsidaryti, taip dar labiau
sumažinus rezervų pajėgumus. Blogiausiu atveju Lietuvoje liktų tik
484 ME patikimos elektros gamybos, mat ji, surengus aukcionus rezervui
užtikrinti, būtų išlaikoma iš viešuosius interesus
atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto. Kiti įrenginiai
nebeveiktų, jeigu negautų pajamų už elektros pardavimą arba
rezervų užtikrinimą.
„Litgrid“ 2016-2025 metų energetikos sistemos plėtros plane
taip pat nurodo, kad jau 2025 metais rezervo galios deficitas sieks
1200 MW, jeigu nebus investuojama į naujas elektrines arba senųjų
rekonstravimą.
