Neseniai pradėję populiarėti biodujas gaminantys bioreaktoriai yra sprendimas, reikšmingai sumažinantis abu šiltnamio dujų išsiskyrimo veiksnius. Talpinant ir apdorojant gyvūnų išmatas ar kitokias organines atliekas specialiuose bioreaktoriuose, galima išskirti metano dujas ir jas panaudoti šilumos ir elektros energijos gamybai. Negana to, degias dujas praradęs (degazuotas) mėšlas netampa bevertis – jį galima sėkmingai naudoti tręšimui.
Biodujų jėgainės gali būti statomos bet kur, kur tik užsiimama gyvulininkyste ar yra gausu kitokių organinių atliekų. Tokias jėgaines jau įsirengę ūkininkai džiaugiasi išspręsta atliekų problema ir tuo, kad anksčiau didelės sąskaitos už šildymą ar elektrą ilgainiui priartėjo prie nulio. Tokios jėgainės įsirengimui sudaromos palankios galimybės ir Lietuvos ūkininkams – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP) suteikiama finansinė parama biodujų jėgainei įsirengti.
Populiarumo priežastys
Europos biodujų asociacijos (EBA) duomenimis, 2014 metų pabaigoje Europos žemyne veikė 17 240 biodujų jėgainių. Priežastys, kodėl jos išpopuliarėjo įvairiose šalyse, skirtingos. Pavyzdžiui, Vokietijoje biodujų jėgainės atsirado dėl politinių sprendimų mažinti aplinkos taršą. Danijoje, kurios gyvulių ūkiuose gausu organinės kilmės atliekų, biodujų jėgainės išpopuliarėjo po 1973 metų energijos krizės.
Skiriasi ne tik priežastys, bet ir biodujų jėgainių veikimas – dalyje šalių vyrauja biodujos, išskiriamos iš gyvulių mėšlo, kitur dujos gali būti išgaunamos iš sąvartynų, kanalizacijos ar iš specialiai tam tikslui auginamų augalų (biomasės). Bene daugiausiai dėmesio pastaruoju metu skiriama jėgainėms, statomoms privačiuose ūkiuose ir naudojančioms gyvulių mėšlą – jos naudingos ne tik šaliai, bet ir individualiam gyventojui.
Mėšlas tapo toks pat svarbus, kaip pienas
Ūkininkų pastatytų bioreaktorių naudą bene geriausiai iliustruoja „Wyke farms“ atvejis Jungtinėje Karalystėje. „Wyke farms“ ūkių kompleksas, vienas didžiausių šalies sūrio gamintojų, susidūrė su rimtais ekonominiais iššūkiais, kai prieš kelerius metus Didžiojoje Britanijoje stipriai išaugo energetinių išteklių kainos.
Įrengta biodujų jėgainė pavertė ūkį ne energijos vartotoju, o jos gamintoju. Kasdien iš „Wyke farms“ į dujų tinklą patenka 13,5 tūkst. kubinių metrų dujų. Taip pat bioreaktorius pagamina 500 kW elektros energijos, kuri panaudojama sūrio gamybos procese. „Wyke farms“ vadovai juokauja, kad įrengus bioreaktorių, gyvulių mėšlas tapo toks pat svarbus ūkio produktas, kaip ir čia auginamų galvijų pienas.
Parama Lietuvos ūkininkams
Pagal KPP priemonės veiklą „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ remiama biodujų gamyba iš gyvulių, paukščių mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių atliekų. Taip pat remiamos susijusios veiklos: biometano gamyba ir suspaudimas, šilumos ir elektros energijos gamyba, degazuotojo substrato gamyba.
Įrengto biodujų gamybos įrenginio elektrinė galia negali viršyti 1 MW, be to, bent pusę reikalingų žaliavų privalo sudaryti pareiškėjo ūkyje arba pagal ilgalaikes sutartis su tiekėjais gaunamas gyvulių ar paukščių mėšlas. Likusią dalį gali sudaryti kitos organinės atliekos, taip pat išgaunamos pareiškėjo ūkyje arba gaunamos pasirašius ilgalaikę sutartį su tiekėju. Siekiant įvykdyti šiuos reikalavimus, ūkininkai kviečiami kooperuotis – kartu įsirenginėti biodujų jėgainę ir taip būti užtikrintiems dėl pastovaus mėšlo kiekio ir mažesnių pradinių investicijų.
Paramos prašytojas turi įsipareigoti parduoti ne mažiau kaip 50 proc. pagamintų biodujų, biometano ar elektros energijos. Taip pat privalo būti parduodama arba sunaudojama ne mažiau kaip pusė biodujų gamybos procese išgaunamos šilumos energijos.
Paramos prašantis ūkininkas turi užsiimti gyvulininkyste arba paukštininkyste, o vienam projektui skiriama parama pagal šią priemonę negali viršyti 1 600 000 eurų, paramos intensyvumas gali siekti iki 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Priemone „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ pasinaudojęs ūkininkas gali kreiptis ir dėl kitos paramos.
Daugiau informacijos apie KPP priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
