„Šiuo metu pramonės įmonės išnaudoja tik du trečdalius to, ką išnaudodavo prieš ketvirtį amžiaus“, – Lietuvos energetikos konferencijoje pabrėžė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento direktorius Karolis Sankovski.
Anot K. Sankovski, aktyvesnis perdavimo tinklo naudojimas teiktų naudą Lietuvos elektros vartotojams, nes infrastruktūros išlaikymo sąnaudos dalijamos visiems. Jei vartotojų būtų daugiau, proporcingai mažėtų elektros tarifas.
Didžiausią elektros tarifo dalį – elektros biržoje įsigijimo kainą – padėjo sumažinti ir dvi naujos tarptautinės elektros jungtys „NordBalt“ ir „LitPol Link“, sujungusios Lietuvą su Vakarų Europa ir Šiaurės šalimis.
Per devynis 2016 m. mėnesius vidutinė elektros rinkos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje siekė 36 eurus už megavatvalandę ir buvo žemiausia per elektros biržos istoriją. Kitas tarifo dalis padėtų mažinti efektyvesnis infrastruktūros išnaudojimas.
„Vienas didelis duomenų centras ar galingas popieriaus fabrikas, kurio vartojimas išaugintų galios poreikį 100 MW, 9 proc. sumažintų ne tik perdavimo tarifą, bet ir visos infrastruktūros išlaikymo kaštus, VIAP bei kitas elektros tarifo dedamąsias, kurios priklauso nuo elektros suvartojimo.
Mūsų specialistų skaičiavimu, nauda visiems vartotojams per metus siektų 46 mln. eurų. Tokie skaičiai skatina pasistengti padaryti viską, kas nuo mūsų visų priklauso, kad Lietuvoje rastųsi naujų didelių elektros vartotojų“, – konferencijoje sakė K. Sankovski.
Elektros poreikio analizė, augantys bendrieji ekonominiai rodikliai ir naujų technologijų plėtra leidžia prognozuoti, kad elektros vartojimas augs ir toliau, o planuojamas efektyvesnis energijos išteklių naudojimas versle ir namų ūkiuose neatsvers didėjančio elektros poreikio.
Per pirmąjį 2016 m. pusmetį elektros suvartota 5,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiausia – 4,7 proc. – vartojimas augo pramonės ir paslaugų sektoriuose.
„Tinklo apkrautumo rodikliai rodo, kaip ir kur keičiasi vartojimo intensyvumas, kurias dalis turime stiprinti. Artimiausiais metais tinklo plėtros projektams didžiausią įtaką darys nauji vartotojai – toliau įrengiamas „Rail Baltika“ geležinkelio ruožas ir augantys Kauno ir Vilniaus regionų poreikiai“, – sakė K.Sankovski.
Šį rudenį „Litgrid“ pradeda dviejų naujų elektros perdavimo linijų – 110 kilovoltų (kV) oro linijos nuo Kretingos iki Benaičių ir 330 kV oro linijos nuo Alytaus iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės – statybas.
Siekiant stiprinti Vilniaus elektros mazgą bus rekonstruojama oro linija nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus, o vėliau statoma ir nauja 330 kV linija nuo Vilniaus iki Nemenčinės.
Planuojama, kad per artimiausius penkerius metus kasmet perdavimo tinklo investicijos sieks po 40 mln. eurų. 2016–2025 m. į projektus, skirtus sistemos saugumui ir patikimumui užtikrinti, taip pat ir sinchronizacijai būtinus plėtros projektus, iš viso planuojama investuoti apie 671 mln. eurų.
