Vieno iš pigiausių ir patogiausių šildymo būdų – dujinio šildymo populiarumas nuosekliai auga. Remiantis „Lietuvos dujų tiekimo“ duomenimis, per pastaruosius metus privačių klientų, naudojančių dujas šildymui, gretos išaugo 4,7 proc., o nuo 2014 metų pradžios – daugiau nei 10 proc.
Dujų kaina būstą šildantiems klientams nuo 2014 metų pradžios iki šių metų birželio pabaigos mažėjo 22 procentais, o įvertinus antrojo pusmečio kainas, iš viso kainos nukrito 33 proc. Šių metų pirmąjį pusmetį „Lietuvos dujų tiekimo“ privatūs klientai suvartojo apie 17 proc. daugiau dujų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rašoma pranešime spaudai.
„Mūsų energetikos strategija kiek skiraisi nuo realios situacijos. Investavus tokius didžiulius pinigus į dujų ūkį, tą struktūrą reikia išlaikyti. Jei dujų vartojimas mažėtų, tai reikštų dujų kainų didėjimą visiems vartotojams.
Manau, kad reikia galvoti, kaip išlaikyti gamtinių dujų vartojimą ir skatinti naujų vartotojų prisijungimą“, – kalba V. Jankauskas.
Pavydi Lietuvai energetikos ūkio ūkio
Pasak R. Švedo, gamtinės dujos Lietuvoje vis dar šiek tiek asocijuojasi su blogiu, nes jas labai ilgą laiką Lietuva gavo iš vieno tiekėjo.
„Rusijos „Gazprom“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi – Lietuvai taikė vienas didžiausių kainų Europoje, taip pat dujų sektorius galimai turėjo interesą ir darė įtaką Lietuvos vidaus politikos gyvenime. Dėl to dujos asocijuojasi su blogiu.
Tačiau, jei pasižiūrėtume į pasaulines tendencijas, didžiausias iššūkis yra kova su klimato kaita, CO2 emisijos mažinimas. Sumažinti ją galime atsisakydami pasaulinėje rinkoje vyraujančios labai taršios anglies ir naftos. Greičiausiai ir pigiausiai tai galima padaryti didinant dujų naudojimą“, – aiškina R. Švedas.
V. Jankausko teigimu, kitos šalys, kurios kūrena anglį, svajoja apie tokį energetikos ūkį, kokį susikūrė Lietuva.
„Be jokios abejonės, galime atrasti pusiausvyrą tarp įsipareigojimo judėti link atsinaujinančios energetikos ir gamtinių dujų vartojimo. Tačiau, pavyzdžiui, mūsų kaimynėje Lenkijoje 90 proc. šilumos ūkio sudaro akmens anglis. Jiems būtų svajonė pereiti prie dujų, jie, kaip ir kai kurios kitos šalys, galvoja padidinti dujų dalį.
Dujos tikrai nėra smerktinas kuras. Galbūt žalieji pasakytų, kad kuo greičiau turėtume atsikratyti viso iškastinio kuro, tačiau dujos tikrai nėra blogybė“, – tikina pašnekovas.
Atsinaujinanti energetika – dėl įsipareigojimų?
Nors energetikos sektoriuje vyraujančios dujos – daugybės šalių svajonė, o Lietuvos dujų ūkis – kone pavyzdinis, prisiėmusi įsipareigojimus ES, Lietuva, pasak ekspertų, ir toliau vystys atsinaujinančią energetiką
„Baimė, kad dujos išstums atsinaujinančią energetiką, nėra pagrįsta: atsinaujinanti energetika labai sparčiai juda į priekį. Vienintelis iššūkis, su kuriuo susiduriama, stengiantis plėtoti atsinaujinančiąją energetiką – jos kainos. Ji dar vis yra brangi, reikia didinti jos efektyvumą ir mažinti kaštus.
Yra prisiimti įsipareigojimai ES, tuos įsipareigojimus atsinaujinančios energetikos srityje Lietuva įgyvendina, mano žiniomis, pagal grafiką ir pasieks tai, ką reikia. Biokuro srityje esame pirmaujantys ES – šildymo sektoriuje biokuras sudaro daugiau nei 60 proc. Galima sakyti, kad biokuras jau laimėjo kovą prieš gamtines dujas“, – kalba R. Švedas.
