Tačiau tie išsiliejusios naftos kiekiai yra santykinai nedideli ir retai kada patraukia žiniasklaidos dėmesį.
Alecas Luhnas britų leidinyje „The Guardian“ rašo, kad naftos išsiliejimo atvejų Rusijoje sparčiai daugėja, ir jie grasina žuvų ištekliams, ganykloms ir geriamajam vandeniui.
Pasak Rusijos gamtinių išteklių ir aplinkos ministro Sergejaus Donskojaus, šioje šalyje kasmet išsilieja pusantro milijono tonų naftos. Šis kiekis daugiau kaip dvigubai didesnis, negu išsiliejęs rekordinis naftos kiekis Meksikos įlankoje 2010 metais, kai įvyko sprogimas jūrinėje naftos platformoje „Deepwater Horizon“.
Gamtos išteklių ministerijos valdininkų nuomone, pagrindinė problema yra ta, kad 60 proc. vamzdynų infrastruktūros yra pasenusi, vamzdžiai prakiurę ir nebetinkami eksploatuoti.
Į visa tai kontroliuojančios institucijos žiūri pro pirštus ir baudos už padarytą žalą aplinkai yra nedidelės. Tad naftos kompanijoms verčiau užlopyti skyles ir užpilti smėliu išsiliejusią naftą arba visai nieko nedaryti, negu investuoti į kokybišką infrastruktūrą ir užsiimti valymu. Taip mano organizacijos „Greenpeace“ aktyvistai.
Dėl senstančios infrastruktūros Komijoje avarijų niekad netrūko.
1994 metais trūkus vamzdžiui Usinske išsiliejo per 60 tūkst. tonų naftos. Tokie buvo oficialūs duomenys, tačiau daugelio ekspertų vertinimu šis skaičius – dvigubai didesnis. Tuokart žemės paviršiuje išsiliejusios naftos kiekis buvo vienas didžiausių per visą istoriją. 2013, 2014 ir 2015 metais tonos išsiliejusios naftos nugulė ant sniego ir upių ledo, rašo straipsnio autorius.
Organizacijos „Greenpeace“ savanoriai 2014 metais surengė „patruliavimą“ naftos išgavimo rajonuose ir Usinsko telkinio rajone aptiko 201 užterštą vietovę. Dėl kiekvieno atvejo buvo pateiktas oficialus skundas. Licenciją eksploatuoti šį telkinį beveik išimtinai turi kompanija „Lukoil“.
Pasak kompanijos „Lukoil“ atstovo spaudai Sergejaus Makarovo, pagal naują kompanijos programą likviduota per 50 išsiliejusios naftos liūgų.
„Tačiau nuotraukos, gautos iš palydovų, rodo, kad yra keletas tikėtinų naftos išsiliejimo židinių tose Usinsko telkinių vietose, kur „Greenpeace“ aktyvistai negali patekti. Todėl užterštų vietovių greičiausiai yra kur kas daugiau, negu 201“, – mano „Greenpeace“ projektų koordinatorius Vasilijus Jablokovas.
Usinsko aplinkinių kaimų gyventojai skundžiasi, kad dažnai išsiliejanti nafta užteršia jų geriamąjį vandenį, nuodija upių žuvis ir šiaurės elnius, nuo kurių jie yra priklausomi maisto prasme, ir sukelia chroniškus susirgimus, rašo A.Luhnas.
Statistiniai duomenys, kuriuos 2010 metais vietiniai aktyvistai gavo iš Ust Usos kaimo ligoninės, rodo, kad didėja sergamumas praktiškai visomis ligomis. Šis kaimas, kuriame gyvena 1300 žmonių, įsikūręs ant Pečioros upės kranto. Pečiora dėl dažnai dideliais kiekiais išsiliejančios naftos smarkiai nukentėjo.
Pasak S.Makarovo, „Lukoil-Komi“ investuoja 20 mlrd. rublių (apie 278,5 mln. eurų) į priemones ekologinėms problemoms spręsti ir 2016 metais pakeis 370 kilometrų senų vamzdžių iš 7 tūkstančių kilometrų vamzdžių tinklo tame regione.
Gegužės pabaigoje daugiau kaip 50 Ust Usos kaimo gyventojų surengė protesto akciją prieš naftininkų planus padaryti dar vieną gręžinį greta jų kaimo ir prieš gręžinių eksploatavimo padarinius. „Mes neprašome naftos kompanijų pasitraukti, mes sakome: gręžkite naujoviškai, kad mes galėtume gyventi kvėpuodami švariu oru ir gerdami švarų vandenį“, – sakė vietinė biologijos mokytoja, aktyvistė Jekaterina Djačkova. – Žinoma, mes priklausomi nuo naftos kompanijų, kadangi kito darbo nėra“.
Straipsnio autoriaus nuomone, nedarant spaudimo naftos kompanijoms, padėtis vargu ar pasikeis.
Neseniai paskelbtos „Greenpeace“ ataskaitos duomenys rodo, kad Rusijos naftos kompanijų vidutinis turto pelningumas dukart didesnis už kitų šalių naftos kompanijų turto pelningumą. Taip yra dėl to, kad Rusijos vyriausybė naftos kompanijoms taiko didžiules mokesčių lengvatas, jas subsidijuoja ir leidžia dirbti tokiomis sąlygomis, kada jos gali išvengti visiškos finansinės atsakomybės už išsiliejusią naftą ir neskubėti keisti vamzdžių.
Parengė Leonas Grybauskas
