Tuo tarpu vietos gamintojų struktūra keisis: palyginti su esama padėtimi, per pusę mažės šiluminių elektrinių ir dvigubai išaugs elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, įrengtoji galia. Numatoma, kad vėjo elektrinių įrengtoji galia gali augti labiausiai ir 2025 metais siekti 700 megavatų.
„Ateinantį dešimtmetį didžiausias iššūkis bus užtikrinti, kad elektros sistema veiktų patikimai ir turėtų užtektinai rezervų susidarius kritinėms sąlygoms. Kad ir kokį scenarijų analizuotume, matome, kad, nevystant vietos gamybos, po 2020 m. elektros sistema gali tapti neadekvati net ir su visomis esamomis jungtimis. Iš kaimyninių valstybių gamybos planų panašu, kad Estija seka mūsų pavyzdžiu ir pamažu uždaro skalūnais kūrenamas elektrines.
Tai reiškia, po kelerių metų Baltijos šalių elektros sistemos gali būti nuolatos deficitinės. Reikia pabrėžti, kad importuoti elektrą pasirenka ne tik Lietuva, Latvija ar Estija, bet ir dar dvi dešimtys Europos šalių“, – sakė Daivis Virbickas, „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Anot D. Virbicko, kitas svarbus iššūkis yra susijęs su augančia tinklo apkrova didžiausiuose ir ekonomiškai stipriausiuose Lietuvos regionuose. Prognozuojama, kad per dešimtmetį galios poreikis Vilniaus regione augs 28 proc., o Kauno regione – daugiau nei 40 procentų, tuo tarpu elektros gamyba mažės. „Didmiesčiams elektra bus perduodama iš elektrinių, esančių kituose regionuose ar šalyse. Dideliems elektros srautams per atstumą efektyviai valdyti turėsime atitinkamai stiprinti tinklo įrenginius“, – sakė „Litgrid“ generalinis direktorius.
Per artimiausius dešimt metų investicijų į perdavimo tinklą poreikis sieks 671 mln. eurų.
„Pusė visų investicijų bus skirta pagrindiniam įmonės ir valstybės strateginiam tikslui – Lietuvos elektros sistemos perorientavimui sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais. Be to, mums svarbu ir toliau išlaikyti aukštus tinklo patikimumo rodiklius, todėl trečdalis investicijų atiteks naujų aukštosios įtampos elektros perdavimo linijų statybai ir esamų rekonstravimui“, – sakė D. Virbickas.
Planuojama, kad sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais reikės pastatyti ir rekonstruoti šešias 330 kilovoltų elektros perdavimo linijas, atnaujinti elektrinių valdymo ir stebėsenos sistemas, dvi skirstyklas ir transformatorių pastotes, pastatyti reikiamą skaičių nuolatinės srovės keitiklių. Šių metų pabaigoje jau numatoma pradėti vienos iš linijų, kuri tęsis nuo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės iki Alytaus, statybas.
Lietuvos elektros perdavimo tinklų 10 metų plėtros planas ruošiamas ir atnaujinimas kiekvienais metais, jame įtraukti visi reikšmingi pokyčiai, susiję su elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūros įrenginiais. Išsamus dešimtmečio elektros perdavimo tinklų plėtros plano pristatymas planuojamas rudenį.
