Elektros kainą lemia jos gamybos, transportavimo kaštai ir mokesčiai, nustatomi valstybės.
Per penkmetį šių trijų dedamųjų santykis gerokai pasikeitė. Elektros energijos gamyba pinga, tačiau iš kas mėnesį gaunamų sąskaitų tai pastebėti sunku. Taip yra todėl, kad valstybės rinklaivos ir mokesčiai – nuolat didėja.
3 dedamosios
Elektros energijos kaina gaunama sudėjus tris dedamąsias.
Pirmoji jų yra pati elektros energija – jos gamybos elekrinėse bei paskirstymo vartotojams kaštai. Bendrose sąskaitose ši suma sudaro 37-45 proc. bendros elektros kainos.
Elektros energijos gamyba ir paskirstymas nuolat pinga. Nuo 2008 m. vidutinė elektros energijos gamybos ir paskistymo kaina sumažėjo 7 proc. ir šiuo metu Europos vidurkis siekia 7,5 euro cento už kilovatvalandę.
Antroji dedamoji – elektros energijos transportavimas. Tai elektros jungčių bei linijų statybos, modernizavimo ir konstrukcijų darbai, bei elektros energijos tiekimo gyventojams kaštai.
Nuo 2008 m. šie kaštai išaugo 18 proc., tačiau dabar išsilygino ir Europoje vidutiniškai sudaro 5,4 euro už kilovatvalandę. Jūsų gaunamoje sąskaitoje transportavimo kaštai sudaro apie ketvirtį visos sumos.
Įstatymų kaina
Trečioji dedamoji ir likusi elektros energijos kainos dalis – mokesčiai ir rinkliavos, nustatomos valstybės. Tai energetikos įmonių sumokami mokesčiai bei įvairių įstatymų, pavyzdžiui lengvatų tam tikriems vartotojams, našta.
Bendrose sąskaitose už elektros energiją ši suma sudaro 29-36 proc. nuo visos sumos. Nuo 2008 metų Europos valstybių įstatymų įgyvendinimo kaina ir mokesčiai padidėjo beveik dvigubai – 47 proc.
„Kai kuriose valstybėse valdžios uždedami mokesčiai didina elektros kainą, nors visiškai nėra susiję su elektros energija“, – teigiama „Eurelectric“ pranešime. Pavyzdžiui, yra šalių, kur į elektros energijos kainą yra įskaičiuojami mokesčiai už televiziją.
Remiantis „Eurelectric“ duomenimis, Danijoje „įstatymų kaina“ sudaro net 66 proc. visos elektros energijos kainos, o Maltoje – tik 5 proc.
Lietuva – per vidurį
Lietuvių gaunamose sąskaitose trys dedamosios pasiskirsčiusios tolygiai. Valstybės nustatomų rinkliavų dalis sudaro 33 proc. bendros elektros energijos kainos. Šis skaičius toks pat kaip Latvijoje, nors Estijoje jis mažesnis – 26 proc.
29 proc. elektros energijos kainos sudaro jos transportavimo ir infrastruktūros kaštai. Lietuvoje ši dalis gerokai mažesnė nei kitose Baltijos valstybėse. Estijoje ji siekia 39 proc., Latvijoje – 43 proc.
Didžiausią dalį lietuvių gaunamų sąskaitų už elektros energiją sudaro pačios energijos gamyba – 38 proc.
Žinia politikams
Apie valstybių svarbą elektros sektoriuje buvo kalbama ir Vilniuje vykusiame metiniame Europos elektros sektoriaus asociacijos „Eurelectric“ susitikime.
„Jei Europos Sąjunga mąsto apie klimato pokyčius, politikai turi būti pasiruošę reaguoti į naujas tendencijas ir suteikti kitokias sąlygas elektros energijos rinkai“, – kalbėjo „Eurelectric“ prezidentas Antonio Mexia‘s.
Jis teigė, kad elektros reikšmė tiek pramonėje, tiek visoje ekonomikoje auga, tačiau vis dar trūksta vieningos visos Europos politikos ir konkrečių politinių sprendimų, kurie skatintų investicijas į elektros sektorių – valstybės turėtų remti elektros energijos sektorių, o ne dirbtinai kelti elektros kainą vis naujomis rinkliavomis.
