Patriotiškas užmojis, bet ką daryti su bendra elektros jungtimi, BRELL, Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją ir Lenkiją siejančia į vieną elektros apytakos žiedą? Energetikai ir politikai sakė – fiziškai atsijungti įmanoma, nors tai kainuotų labai daug. Galima nukirsti jungtis iš Baltarusijos be didelių išlaidų, tačiau Lietuva mokėtų milžiniškas baudas, nes sulaužytų tarptautinius įsipareigojimus.
„Mes pasisakome prieš šios energijos eksportą ir mūsų infrastruktūros naudojimą šiam eksportui, įvardijant Astravo statomą elektrinę kaip nesaugią ir keliančią grėsmę Lietuvai“, – pristatydamas iniciatyvą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdyje teigė iniciatyvinės grupės koordinatorius, konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Nukirpti laidus galima, bet nėra prasmės
Parašų rinkimo lapus VRK iniciatyvinei grupei išduos pirmadienį, gegužės 9 dieną. Norėdami įstatymo projektą pateikti Seimui, iniciatoriai per du mėnesius turės surinkti ne mažiau kaip 50 tūkst. jį remiančių piliečių parašų.
Elektros energetikos sistemos bei elektros energijos rinkos apsaugos įstatymo projektas draustų Lietuvos elektros energijos rinkoje prekiauti „nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagaminta nešvaria elektros energija“.
Išspręsti techninę patriotinio užmojo pusę politikai paliko specialistams.
Žymus branduolinės energetikos specialistas Jurgis Vilemas portalui lrytas.lt sakė: šiuolaikinės technologijos leidžia fiziškai neįsileisti baltarusiškos elektros į Lietuvą, bet tai daryti nėra prasmės.
Esą brangią baltarusišką elektrą iš BRELL žiedo išspirs rinka.
„Nereikia čia politikos, nei laidų kapoti, rinka viską sudėlios į savo vietas. Dabar juk elektra perkama biržoje, kur pigiau. Didmeninė elektros kaina dabar – 3 centai už kilovatą (kWh), niekada neturėjome tokios pigios elektros. Baltarusijos Astravo AE pagamintos elektros savikaina, kaip prognozuojama, sieks 6 centus. Kas ją pirks? Baltarusiai paprasčiausiai apsikvailino, pradėjo statyti Astravo AE, kai Baltijos šalyse elektra brango. Manė, kad taip visada bus. Prašovė pro šalį“, – teigė J.Vilemas.
Keturi būdai Minskui parodyti špygą
Energetikos ministras Rokas Masiulis viešai yra skelbęs, kad Lietuva galėtų jau dabar sukliudyti baltarusiams: jų elektra tekėtų mūsų šalies tinklais, tačiau kaimynai už ją negautų pajamų. Pasak ministro, komercinis ribojimas yra toks būdas, kai elektra iš užsienio neįleidžiama į biržą.
„Fiziniai srautai gali būti sistemoje, bet už juos niekas negauna pinigų“, – aiškino ministras.
„Litgrid“ įmonė ir mokslininkai pateikė kelias alternatyvas, kaip Lietuva galėtų riboti elektros importą iš Baltarusijos, netoli sienos su Lietuva, statomos Astravo branduolinės elektrinės.
Kiti keturi būdai užkirstų kelią baltarusiškai elektrai fiziškai.
Anot Kauno technologijos universiteto mokslininko Sauliaus Gudžiaus, vienas patikimiausių būdų yra tiesiog atjungti elektros linijas su Rusija ir Baltarusija. Galima atsitverti tiktai nuo Baltarusijos, tačiau tokiu atveju baltarusiška elektra vis vien galėtų patekti į Lietuvą per kitas šalis.
Elektros srovės keitiklio prie Ignalinos atominės elektrinės projektas yra brangus, tad reikia sulaukti sinchronizavimo sąlygų, kurios bus parengtos spalį. Jeigu jose bus numatyta galimybė toje vietoje statyti keitiklį, tuomet tai bus daroma, kitu atveju tai būtų didelės ir nereikalingos investicijos.
Anot mokslininko, mažiausiai įtakos dabartinei energetikos sistemai turėtų trijų elektros linijų nuo Ignalinos AE į Baltarusiją atjungimas.
Kainos skiriasi dešimt kartų
„Litgrid“ studijos autorių skaičiavimais, visiškai Lietuvos elektros jungtims su Rusija ir Baltarusija atjungti reikėtų iki 78,6 mln. eurų, vien su Baltarusija – iki 47,3 mln. eurų, keitiklio statybai bei susijusiems darbams – iki 197,3 mln. eurų, o trims elektros linijoms nuo Ignalinos AE iki Baltarusijos išjungti – iki 20 mln. eurų.
Bet iš esmės BRELL žiedą suardyti bus įmanoma tik po to, kai Lietuva įgyvendins sistemos sinchronizavimo su Vakarais projektą. Planuojama tai padaryti iki 2025-ųjų.
Ištrūkti iš BRELL bus sunku
„Žaliosios“ energetikos šalininkas, Seimo narys Linas Balsys abejojo, ar greitu laiku bus įmanoma neįsileisti „nesaugios“ elektros iš Baltarusijos, jei Astravo AE bus pastatyta. O juolab jos nepraleisti pro Lietuvos teritoriją, jeigu ją pirkti sumanytų, tarkime, ekonomiką mažiau linkusi politizuoti Latvija.
„Techniškai atjungti elektros tiekimą iš Baltarusijos gal ir įmanoma. Tačiau yra teisinių kliūčių. Pagal tarptautinius įsipareigojimus, jei dėl vienos BRELL žiedui priklausančios šalies veiksmų sutriktų elektros tiekimas kitai, gresia milžiniškos baudos“, – aiškino visų branduolinių jėgainių, ne tik Astravo AE, priešininkas L.Balsys.
Parlamentaras taip pat mano, kad jei Baltarusijos valdžia sumanytų dotuoti brangią Astravo AE ir pardavinėti ją biržoje rinkos kaina, neįmanoma būtų elektra prekiaujančioms privačioms įmonėms ją pirkti ir paleisti elektros žiedu, į kurį įpinti ir Lietuvos laidai.
Reikia stebuklingo sietelio?
Taigi esame BRELL įkaitai, ir apsaugoti lietuviškus laidus nuo branduolinės baltarusiškos elektros bus galima tik 2025 metais, kai Lietuva prisijungs prie kontinentinės elektros tiekimo sistemos.
O tai padaryti, perspėjo L.Balsys, bus sunkiau, nei iš pradžių atrodė.
„Reikia nutiesti brangiai kainuojančią jungtį į Lenkiją, LitPolink-2, taigi ir Lenkija turi prisidėti, kad Lietuva visiškai prisijungtų prie europinės elektros tiekimo sistemos, išeitų iš BRELL. Bet lenkai naująja jungtimi visiškai nesidomi, jiems nerūpi, juolab kad ir politiniai santykiai su Lenkija ne patys geriausi. Taip pat yra reikalavimas, kad prieš prisijungdamos prie europinės linijos, Lietuva, Latvija ir Estija suformuotų mažąjį elektros žiedą tarpusavyje: tam atvejui, jei sutriktų kontinentinė jungtis ir Baltijos šalims kurį laiką tektų apsirūpinti vien savo elektra“, – apie vargo kelius, einant europietiškos elektros link, pasakojo L.Balsys.
Tad lieka galbūt vienintelis būdas: prašyti mokslininkų, kad jie išrastų ypatingą sietelį, kuriuo būtų galima išsijoti elektronus. Sėdėtų tada patriotai pasienyje, prie iš Baltarusijos ateinančių laidų, ir sijotų elektrą. Deja, nors kaip sparčiai yra pažengusios technologijos, tokio sietelio pagaminti neįmanoma.
Baltarusiai pyksta ir įrodinėja
Lietuva yra aršiausia Baltarusijos, statančios atominę jėgainę apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, kritikė. Lietuvos teigimu, Baltarusija neužtikrina projekto, statomo vos 20 kilometrų nuo šalies sienos, saugumo. Minskas atmeta Lietuvos priekaištus, sakydamas, kad atominėje elektrinėje užtikrins aukščiausius saugumo standartus.
Lietuva iki šiol nepasirašė aplinkos poveikiui vertinimo išvadų, kurias baltarusiai yra įsipareigoję pateikti tarptautinei branduolinio saugumo agentūrai TATENA.
Portalo lrytas.lt žurnalistas Astrave lankėsi prieš dvejus metus, 2014 metų balandį, kai elektrinės statyba buvo jau įsisukusi.
Tuo metu baltarusiai jau pyko ant užsispyrusios Lietuvos ir tiesiog pirštu rodė, kad didžiausia lietuvių baimė, jog avarijos atveju radioaktyvūs teršalai išsilies į Nerį (Viliją), kuri teka palei Astravą.
Elektrinę statančios organizacijos vadovas Andrejus Berkunas aprodė baigiamą įrengti 75 tūkst. kubinių metrų apsaugos konteinerių kompleksą, dar vadinamą spąstais, į kuriuos avarijos atveju patektų ir būtų neutralizuotos pavojingos atliekos.
„Elektrinėje įrengiama keturių lygių apsauga, numatyti menkiausi avariją ir elektrinės darbą galintys sutrikdyti veiksniai“, – teigė A.Berkunas.
Inžinierius tikino, kad geologiniai tyrimai nepatvirtino, jog šioje vietoje galimi žemės virpesiai ir net drebėjimai.
Tačiau Lietuvos geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus sudarytas žemės drebėjimo rizikos žemėlapis liudija kitką – BAE aikštelė atsiduria tektoninio lūžio zonoje.
Geologų tyrimai rodo, kad didžiausias seisminis pavojus išskirtas šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje, jis apima ir Baltarusijos Astravo regioną.
Naujo Černobylio grėsmė
Paaiškėjo, kad Baltarusija neturi net aplinkinių gyventojų evakuacijos planų elektrinės avarijos atveju.
TATENA misija Minske tik nustatė, kad Baltarusijoje yra geros sąlygos saugiai plėtoti atominę energetiką, pakanka specialistų. Drauge išvadose pabrėžiama, kad saugumui garantuoti skirta vadyba neatitinka tarptautinių reikalavimų.
Energetikos specialistas Jurgis Vilemas tuomet atkreipė dėmesį, kad BAE techniniai saugumo rodikliai iš tiesų atrodo gerai, bet ypač svarbu atsižvelgti į žmogiškąjį veiksnį: „Pastebėta, kad saugus tokių modernių objektų kaip branduolinės energetikos objektai valdymas susijęs su moderniu valstybės valdymu apskritai.
Pokomunistinėse ir nedemokratinėse valstybėse yra pavojus, kad sudėtingos avarinės situacijos gali būti tinkamai nesuvaldytos.“
J.Vilemas priminė, kad taip atsitiko įvykus Černobylio AE avarijai 1986-aisiais buvusioje Sovietų Sąjungoje.
Pranašingi baltarusio žodžiai
Kad Baltarusijoje gyva sovietinė dvasia, akivaizdžiai įsitikino ir lrytas.lt žurnalistas, dalyvavęs branduolinės energetikos plėtrai skirtoje konferencijoje Minske.
Baltarusijos energetikos ūkį valdančios įmonės „Belenergo“ direktorius Michailas Luzinas aiškino, kad būtinybė statyti atominę elektrinę iškilo po to, kai Lietuva uždarė Ignalinos AE, iš kurios baltarusiai pirkdavo elektrą.
Kiekvieno BAE bloko galia – po 1 tūkst. 170 megavatų. Užbaigti pirmąjį bloką planuojama 2018-aisiais, antrąjį – 2020-aisiais.
M.Luzinas dėstė, kad BAE įjungus į vientisą sistemą, elektros piko metu atsiras apie 12 tūkst. megavatvalandžių elektros energijos, kurios dalis bus naudojama rezervui ir pastatams šildyti.
Po šių žodžių salėje atsistojo vyriškis. Jis prisistatė esąs energetikos specialistas Vladimiras Travkinas: „Bet juk tai nesąmonė, kam reikia tokio elektros rezervo? Juk tai tas pat, kas vilkiku bandeles vežioti!“
Jau tada V.Travkinas pareiškė abejojantis, ar ekonomiškai apsimoka statyti didelės galios branduolinę jėgainę, nes elektra rinkoje turėtų pigti, o Baltijos šalys daro žingsnius jungtis prie europinės biržos.
V.Travkinas griežtai pareiškė: „Gresia ekonominė katastrofa. Mums kelnes numaus ta elektrinė. Aš ne prieš branduolinę energetiką, bet tokios galingos elektrinės, kokia statoma, mums nereikia.“
Netrukus prie abejojančiojo priėjo juodu kostiumu vilkintis vyras ir tarsi draugiškai pasakė: „Vladimirai Viktorovičiau, na, kodėl gi mes nesusišnekame?“
Koridoriuje vyriškiai apie kažką ilgai ginčijosi, po to dingo.
