„Apie šildymo būdus sukurta daug mitų. Gyventojai, skaičiuojantys tik kuro kainą, pamiršta paskaičiuoti, kiek kainuoja įrengti saugią katilinę ar patalpas kurui laikyti, nebrangina savo laiko, neįvertina galimybių reguliuoti temperatūrą būste. Mūsų analizė rodo, kad, renkantis šildymo būdą, vertėtų įvertinti visas investicijas ir sąnaudas per gerokai ilgesnį laikotarpį. Kita vertus, sunku išmatuoti komforto lygį“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto pastatų energetikos ekspertas Giedrius Šiupšinskas.
VGTU kartu su Energetikų mokymo centru parengtas šildymo būdų palyginimas atskleidė, kad įvertinus investicijas į šildymo sistemą, kuro kainas, šildymo sąnaudas, šildytis namą kondensaciniu dujų katilu per dešimt metų kainuos šiek tiek daugiau nei kūrenti kietojo kuro katilą malkomis, tačiau bus ženkliai patogiau.
Palygino išlaidas šildymui
Šildymo išlaidos paskaičiuotos per vidutinį šildymo sezoną 150 kv. m ploto, pagal energijos sunaudojimą – vidutiniam, C energinę klasę atitinkančiam individualiam namui, kuriame gyvena 4 asmenų šeima, kai palaikoma 18 laipsnių patalpų temperatūra. Visais atvejais buvo laikoma, kad būstui naudojamas grindų ir radiatorių šildymas, o metinis šilumos poreikis šildymui ir vandeniui – 20 tūkst. kWh. Investicija į šildymo sistemą įvertinta, lyginant to paties gamintojo pateiktas skirtingų katilų kainas.
Per dešimt metų pigiausia tokį individualų namą būtų šildyti malkomis, tačiau laiko užimtų jų paruošimas, taip pat reikėtų skirti patalpą malkų kiekio sandėliavimui.
Vienas iš pigiausių šildymo būdų išlieka šildymas gamtinėmis dujomis. Per 10 metų laikotarpį gyventojų bendros investicijos į įrangą ir išlaidos kurui būtų apie 15 tūkst. eurų. Tai apima būsto šildymą ir karšto vandens ruošimą.
Granulių katilas yra komfortiškesnis nei įprastas kieto kuro katilas, tačiau jam reikia didesnių pradinių investicijų, o kuras yra brangesnis. Tad per dešimt metų šis šildymo būdas kainuotų apie 19 tūkst. eurų.
Vertinimas rodo, kad brangiausias būtų geoterminis šildymas. Tai lemia didžiausios iš analizuotų atvejų investicijos įrangai, nors išlaidos elektrai būtų santykinai mažesnės per nagrinėtą 10 metų laikotarpį.
Gyventojai renkasi komfortą ir kainą
Gyventojai į šiuos duomenis nenumoja ranka. Tai parodė šalies didžiųjų miestų gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. respondentų.
Nors didžioji dalis būstų miestuose šildomi centralizuotai, likę gyventojai renkasi patogų dujinį šildymą (18 proc.) arba pigiau kūrena kietąjį kurą – malkas ar anglis (15 proc.). Kitus šilumos šaltinius, pavyzdžiui, elektrą, geoterminį šildymą ar granulių katilus renkasi labai nedidelė gyventojų dalis.
Apklausa parodė, gyventojų šildymo būdo pasirinkimui didžiausią įtaką daro kaina ir patogumas. Atitinkamai prioritetą šiems šildymo kriterijams teikė 42 proc. ir 39 proc. respondentų. Patogumą ypač akcentavo tie gyventojai, kurių būstas šildomas dujomis (44 proc.), tačiau ir jiems kaina buvo labai svarbus veiksnys (38 proc.).
Trumpina dujų įvedimo terminą
„Lietuvoje šildymo sezonas trunka daugiau kaip pusę metų, o išlaidos jam sudaro didelę gyventojų išlaidų krepšelio dalį, todėl pasirinkti tinkamą šildymo būdą labai svarbu. Pastebime, kad kaina nėra vienintelis reikšmingas veiksnys gyventojams, jie nenori atsisakyti komforto, o dažniausiai mėgina suderinti abu veiksnius“, – sakė ESO generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
Pirmaisiais šių metų mėnesiais bendrovė sulaukė rekordinio paraiškų įvesti dujas skaičiaus. L. Liutkevičiaus teigimu, tokį pasirinkimą lemia ir pastaraisiais metais atpigusios gamtinės dujos, ir gerokai sumažėjusios reikiamos infrastruktūros įrengimo išlaidos.
Pasak ESO vadovo, šiuo metu įvesti dujas naujam klientui vidutiniškai užtrunka 216 dienų, tačiau šiemet šį terminą siekiama sutrumpinti beveik penktadaliu – iki 177 dienų. Daugiau sužinoti apie dujų įvedimo procesą, užduoti klausimus ir pateikti elektroninį prašymą įsivesti dujas galima interneto svetainėje www.dujuivedimas.lt.