Tad ką reikia žinoti apie dujinį katilą ir šildymo sistemą, kad šildymas dujomis būtų taupus, patogus ir efektyvus? Patarimais pasidalijo viešosios įstaigos “Energetikų mokymo centras“ (EMC) šilumos energetikos specialistas Gintautas Ručinskas.
1. Katilo galingumas
Viena dažnesnių klaidų, kurias daro gyventojai, įsigydami dujinį katilą – neteisingai parinktas katilo galingumas. Dažnas renkasi galingesnį nei būtina katilą, galvodamas apie šildymo galios atsargą.
Taip daryti nereikėtų, nes pernelyg galingas katilas labai dažnai įsijungs, greitai pasieks reikiamą vandens temperatūrą ir po trumpo laiko vėl išsijungs. Toks dažnas katilo junginėjimasis greitins detalių, konstrukcinių mazgų bei medžiagų dėvėjimąsi. Tinkamai parinkto ir gerai veikiančio katilo įsijungimo ir išsijungimo ciklai bus ilgesni.
Renkantis tinkamos galios katilą primygtinai patartina kreiptis patarimo į šildymo sistemų įrangos specialistus, įmones prekiaujančias katilais bei kita šildymo įranga.
Statant naują ar rekonstruojant seną gyvenamąjį namą, rekomenduotina kreiptis į projektavimo įmonę, kurios specialistai paskaičiuotų statomo ar rekonstruojamo pastato šilumos nuostolius, kurie susidaro dėl nepakankamo konstrukcijos sandarumo. Nustačius konkretaus pastato šilumos nuostolius, bus galima parinkti tinkamos šiluminės galios katilą.
2. Valdymo automatika
Modernesni ir brangesni katilai turi išmanesnę valdymo automatiką, tuo pačiu ir platesnes reguliavimo galimybes. Tai gali atrodyti nereikšminga, tačiau būtent nuo katilo valdymo automatikos priklauso efektyvus šildymo sistemos darbas.
Tai reiškia, kad patalpose nebus per šalta ir jos taip pat nebus be reikalo peršildomos. Kokybiško katilo valdymo automatika seka lauko oro bei kambario temperatūrą, pagal tai katilas automatiniu būdu „nusprendžia“, ar reikia daugiau ar mažiau šilumos. Taip katilas dienos metu gali palaikyti aukštesnę, o nakties metu – žemesnę temperatūrą.
3. Grindinis šildymas ar radiatoriai?
Dujiniai katilai tinka abiem šildymo sistemoms, tačiau grindiniam šildymui naudojamas mažesnės temperatūros šildymo sistemos vanduo. Dėl to patiriami mažesni šilumos nuostoliai gaminant ir perduodant šilumą. G. Ručinskas rekomenduoja įrengti grindinį šildymą arba kitas paviršinio šildymo sistemas, kaip antai sieninį ar lubinį.
Paviršinio (grindinio, sieninio ir lubinio) šildymo sistemos leidžia kur kas efektyviau išnaudoti ir kitą dujinių kondensacinių katilų privalumą – kondensacijos efektą, kuris iki 10 proc. galėtų padidinti katilo naudingo veiksmo koeficientą.
4. Efektyvumas
Nors daug kam skamba neįtikėtinai, oficialiai deklaruojama, kad kondensacinių dujinių katilų naudingo veiksmo koeficientas gali siekti iki 110 proc.
„Iš tikrųjų čia nėra jokio stebuklo. Katile degant bet kuriai kuro rūšiai (dujiniam, skystajam ar kietajam kurui) išsiskiria tam tikras šilumos kiekis, perduodamas šildomam šildymo sistemos vandeniui. Tačiau vandeniui perduodamas ne visas teoriškai įmanomas degančio kuro šilumos energijos kiekis.
Dalis šilumos su karštais degimo produktais pasišalina dūmtraukiu į lauką vandens garų pavidalu. Kondensaciniai katilai savo konstrukcijos dėka sugeba atvėsinti degimo produktus iki tokios temperatūros, kurią pasiekus degimo produktuose esantis vandens garas kondensuojasi, virsta į vandenį, ir taip išsiskiria papildomas šilumos kiekis“, – paaiškina G.Ručinskas.
Kad būtų lengviau suprasti: virdamas vanduo šilumą sugeria, o vandens garui virstant į vandenį tas pats šilumos kiekis išsiskiria atgal.
Deginant gamtines dujas maksimalus papildomas iš degimo produktų išgaunamas šilumos kiekis gali siekti iki 11 procentų. Šį papildomą šilumos kiekį (procentais) pridėjus prie katilo įprastine tvarka skaičiuojamo naudingo veiksmo koeficiento ir gaunamas daug ką klaidinantis, šimtą procentų viršijantis naudingo veiksmo koeficientas.
„Taigi dujiniai kondensaciniai katilai yra žymiai našesni nei, pavyzdžiui, kieto kuro katilai, kurių naudingo veiksmo koeficientas priklausomai nuo katilo konstrukcijos gali svyruoti nuo 70 iki 85 proc.“, – teigia EMC specialistas.
5. Karštas vanduo
Dujiniai katilai ne tik šildo patalpas, bet taip pat ir ruošia karštą vandenį. Vienos konstrukcijos katilai karštą vandenį ruošia tuo metu, kuomet jis yra vartojamas.
Tam tikslui juose yra sumontuoti specialūs karšto vandens ruošimo šilumokaičiai. Taip pat yra ir katilai, prie kurių galima prijungti vienos ar kitos talpos karšto vandens tūrinį šildytuvą (liaudyje vadinamą „boilerį“).
Tuomet karštas vanduo yra šildomas jame iki vartotojo norimos temperatūros. Šis karšto vandens ruošimo būdas rekomenduojamas nuosavų namų gyventojams, kurių namuose karštas vanduo gali būti vartojamas vienu metu daugiau nei dviejose vietose (duše, vonioje, kriauklėje, plautuvėje ir pan.). Kaip alternatyvą tūriniai vandens šildytuvai dar gali turėti ir elektrinį šildymą.
Katilas su viduje sumontuotu karšto vandens ruošimo šilumokaičiu tiks butų gyventojams, kuriuose yra iki dviejų karšto vandens vartojimo taškų. Jei karštas vanduo bus vartojamas vienu metu daugiau nei dviejose vietose, toks katilas nespės paruošti reikiamo karšto vandens kiekio per tam tikrą laiką, kris jo temperatūra, ir gyventojas jaus diskomfortą.
6. Techninės savybės
Daugelio kondensacinių dujinių katilų aukštis neviršija metro, plotis – mažiau nei pusė metro, o gylis – apie 30 centimetrų. Jie viduje jau turi visus reikiamus komponentus ir mazgus: valdymo automatiką, cirkuliacinius siurblius, plėtimosi indus ir kt. Tad paprastai užtenka katilą prijungti prie namo šildymo sistemos, dujotiekio ir dūmtraukio. Montavimo darbus taip pat turėtų atlikti kvalifikuotas personalas.
7. Techniniai reikalavimai
Nors katilą galima sumontuoti ir, pavyzdžiui, virtuvėje, G.Ručinskas rekomenduoja katilinę įrengti atskiroje patalpoje, jei tai leidžia namo ar buto ploto sąlygos. Dujinius prietaisus įrengti galima patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m. Tokioje patalpoje turi būti įrengtas langas.
Lango angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 m2. Jei patalpoje yra įrengta dujų nuotėkio signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas, lango angos plotas nereglamentuojamas (nenormuojamas).
Norint įsivesti šildymą gamtinėmis dujomis reikalinga parengti vidaus ir lauko dujotiekio įrengimo projektus.
8. Priežiūra ir atsarginės dalys
Katilai, kaip ir bet kuri kita įranga ar prietaisai, yra linkę gesti, o jų remontui prireiks patyrusio meistro bei atsarginių dalių. Pirkdami katilą pasidomėkite, ar gamintojas ar prekiautojas turi gerai veikiantį katilus aptarnaujančių specialistų tinklą, ar yra atsarginių detalių sandėliai, kiek laiko reikėtų laukti vienos ar kitos atsarginės dalies. Žiemą sugedus katilui ir spaudžiant šalčiui, detalės laukti dvi tris dienas jau būtų iššūkis.
9. Dujų įvedimas
Statant namą, paraišką įvesti dujas patartina pateikti metų pradžioje, kad atėjus šildymo sezonui sistema jau funkcionuotų. Dujotiekis gali būti tiesiamas tik esant palankioms gamtinėmis sąlygoms, ir tai gali trukti kelis mėnesius. Pateikti elektroninį prašymą įsivesti dujas galima interneto svetainėje www.dujuivedimas.lt.
