Rusija, viena iš naftos gavybos įšaldymo iniciatorių, anksčiau jau pareiškė, kad „su Iranu bus atskira šneka“.
Tačiau iraniečių pozicija gali palaidoti pačią naftos gavybos įšaldymo idėją daugiausiai jos išgaunančiose šalyse, rašo Aleksejus Topalovas portale „gazeta.ru“.
Pirmadienį, kovo 14 dieną, Teherane Irano naftos ministras Bijanas Namdaras Zanganehas susitiko su savo kolega iš Rusijos Aleksandru Novaku. Dar susitikimo išvakarėse B.N.Zanganehas pareiškė, kad per susitikimą planuojama aptarti naftos politiką. Tačiau, pasak ministro, naftos gavybos įšaldymą Iranas aptars tik tada, kai gavyba pasieks 4 mln. barelių per parą.
Televizijos kanalas „Press TV“ praneša, kad ministras sakė, jog kol Iranas pasieks minėtą lygį, kitos naftą išgaunančio šalys „turi palikti jį ramybėje“.
Vasario viduryje Rusija, Saudo Arabija, Kataras ir Venesuela susitarė dėl naftos gavybos įšaldymo sausio mėnesio lygyje. OPEC šalys ir kai kurios karteliui nepriklausančios šalys (Omanas, Meksika ir Norvegija) pasisakė už šią iniciatyvą. Tačiau Iranas, formaliai pritaręs gavybos nedidinimo idėjai, vėliau pavadino ją „nelogiška“ ir netgi „tik juoko verta“.
Iranas pareiškė, kad jam būtinos ypatingosios sąlygos, kadangi šaliai tik sausio mėnesį atšauktos sankcijos, ribojančios naftos eksportą. Tad tol, kol šaliai buvo taikomos sankcijos, skirtingai nei kiti naftos rinkos dalyviai, ji negalėjo didinti gavybos.
„Mes nesiruošiame patys sau pradėti taikyti sankcijų po to, kai jų atsikratėme“, – sakė Irano naftos ministro pavaduotojas Amir-Hossein Zamaninia.
Iranas, beje, dar pernai, tai yra, iki sankcijų atšaukimo, perspėjo pasaulio bendriją, kad ketina sugrąžinti naftos gavybą ir eksportą į lygį, buvusį prieš sankcijų paskelbimą, ir nurodė, kad jam šiuo klausimu nereikalingas joks ypatingas leidimas. Tuomet, tiesa, buvo kalbama apie papildomas OPEC kvotas.
Ikisankcijinis gavybos lygis – tai kaip tik apie 4 mln. barelių per parą. Tačiau pirmą kartą buvo įvardintos apimtys, nuo kurių Iranas pasirengęs pradėti derybas dėl gavybos įšaldymo.
Irano Islamo Respublika vien tik per laikotarpį, kai buvo atšauktos sankcijos (sausio 16 d.), gerokai padidino gavybą – nuo 2,4 mln. barelių per parą iki maždaug 2,8 mln. barelių.
Kompanijos „Rusenergy“ partneris Michailas Krutichinas mano, kad Iranas be vargo galės padidinti gavybą ir iki įvardijamų 4 mln. barelių per parą. „Pinigų šalis turi, paslaugas teikiančios kompanijos iš užsienio jau stoja į eilę, kad galėtų padirbėti Irane“, – aiškina ekspertas.
Tiesa, pasak M.Krutichino, gali prireikti dvejų metų, kol Iranas pasieks užsibrėžtą tikslą – 4 mln. barelių. Beje, vasario pabaigoje B.N.Zanganehas teigė, kad iki 2021 metų naftos gavyba Irane pasieks 4,6 mln. barelių per parą.
O kaip sakė kovo pradžioje A.Novakas, jau dabar pasiūlos proficitas pasaulinėje naftos rinkoje yra apie 1,5 mln. barelių per dieną. Beje, tuomet ministras ir pasakė, kad dėl naftos gavybos įšaldymo „su Iranu bus atskira šneka“.
Kaip pranešė „Russkaja slūžba novostiej“ („Rusijos naujienų tarnyba“), Valstybės Dūmos energetikos komiteto narys Ivanas Gračiovas pareiškė, kad Irano iškelta sąlyga yra visiškai „normali ir protinga“.
„Tikiuosi, kad Rusija kokia nors forma ją palaikys“, – sakė I.Gračiovas.
Nepaisant to, Iranas savo pozicija gali faktiškai palaidoti pačią naftos gavybos įšaldymo idėją.
„Naftą išgaunančios šalys, formaliai sutikusios fiksuoti gavybą, pirmiausia pažymėjo, kad šis sprendimas turi būti solidarus“, – primena M.Krutichinas. – Jos sutiktų tai padaryti, jeigu sutiktų ir likusios“.
Kovo 20 dieną numatytas bendras OPEC ir neprisijungusių naftą eksportuojančių šalių atstovų susitikimas Maskvoje (kaip aiškėja, šis susitikimas gali būti nukeltas ir vykti kitoje vietoje. – Red.). Tačiau net jei šalys sutiks suteikti Iranui ypatingąsias sąlygas ir įšaldyti gavybą, kai šis ir toliau ją didins, naftos kainų augimo nebus, o fiksuoti gavybą esamame lygyje ir buvo sumąstyta, viliantis sukelti kainų augimą.
Dalykas tas, kad Iranas dar pernai perspėjo apie savo pasirengimą dempingui, kad galėtų susigrąžinti savo dalis rinkose.
Ir šis dempingas jau prasidėjo – pasak M.Krutichino, Irano sunkioji nafta jau parduodama Europoje po 17 dolerių už barelį.
„Rusijai teks kovoti su Iranu ne tik Europos, bet ir Azijos rinkose“, – perspėja ekspertas.
Аzijos rinkos, pirmiausia Kinija ir Indija, buvo tradicinės persiškos naftos eksporto kryptys JAV ir ES sankcijų laikotarpiu, ir Iranas jau pradėjo didinti tiekimus Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui (įvairiais vertinimais, vasarį jie padidėjo 100–200 tūkst. barelių).
Pagrindinis Rusijos interesų susikirtimas su Irano interesais gali įvykti Kinijoje. Suvedus 2015 metų rezultatus būtent Kinija tapo didžiausiu rusiškos naftos importuotoja, praneša Tarptautinė energetikos agentūra (International Energy Agency – IEA).
„Nepaisant bendro pasaulio ekonomikos nuosmukio, naftos sunaudojimo mastas Kinijoje išlieka nepakitęs, pažymi „Optim Consult“ (Guangdžou, Kinija) generalinis direktorius Jevgenijus Kolesovas. – Jeigu 2015 metais grynojo naftos sunaudojimo mastas buvo 543 mln. tonų (25 mln. tonų daugiau, negu 2014 metais), tai šiais metais naftos sunaudojmas, kaip prognozuojama, išaugs iki 566 mln. tonų“.
Ir pagrindinis klausimas čia, pasak J.Kolesovo, yra būtent tai, kokią vietą naftos tiekime Kinijos rinkai užims Rusija. 2015 metų rezultatus, teigia ekspertas, pavyko pasiekti dar ir dėl to, kad Rusija buvo pasirengusi už patiektą naftą apmokėjimą gauti juaniais. Bet dabar Kinija pradės kietai derėtis.
Parengė Leonas Grybauskas
