Individualiame name gyvenanti moteris ketvirtį amžiaus būstą šildė kietojo kuro katilu, o prieš šešerius metus ryžosi atnaujinti namo šildymo sistemą ir pereiti prie gamtinių dujų.
„Kietojo kuro katilas mūsų name statytas dar kokiais 1991-aisiais. Anuomet ir nebuvo tokių galimybių rinktis, kaip dabar, nes dar nebuvo tiek išvystyta miesto infrastruktūra. Per tuos 25-erius metus tinklų infrastruktūra mieste plėtėsi, taigi ir prisijungti prie dujų skirstymo tinklo galima su gerokai mažesnėmis investicijomis. Kai tik tokia galimybė atsirado, ir prisijungėme kartu su kaimynais – mūsų gatvėje buvome keturi namų savininkai, nusprendę įsivesti dujas“, – pasakoja pašnekovė.
Pasak dujų ir elektros skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Paslaugų tarnybos direktorės Dalios Andrulionienės, kuo daugiau kvartalo gyventojų jungiasi prie dujų tinklo, tuo mažiau kainuoja įvedimo darbai. Maža to, procedūros vyksta greičiau, tad sutaupoma ne tik pinigų, bet ir laiko.
Sumažėjo rūpesčių
Vilkaviškio rajono savivaldybėje dirbanti D.Riklienė sako, kad šildymo dujomis sistemą namuose nutarė įsirengti dėl patogumo. Iki šiol namas buvo šildomas malkomis ir anglimis, kurias pirmiausia būtina kažkur laikyti.
„Prisivežę malkų ir anglių žiemai kraudavome jas lauke – reikėjo įrengti atitvarą, kurą uždengti nuo kritulių. Malkoms į katilinę sunešti reikia nemažai fizinės jėgos, jau nekalbant apie laiką. Jis, aišku, gaištamas ne tik nešiojimui: ryte reikia pelenus iš krosnies išvalyti, kurą sukrauti. Vakare, grįžus po darbo, vėl pirma mintis – nepamiršti krosnies prikrauti“, − kalba D.Riklienė.
Nors vilkaviškietės būste įrengtas kieto kuro katilas galėjo veikti dvylika valandų, temperatūra namuose svyravo. Laiku nesukrovus malkų į krosnį, būstas atšaldavo. „Jau nekalbant apie tai, kad krosnis prisikaupdavo visokių dervų. Ne tik krosnis – kaminą taip pat nuolat reikėjo valyti. Be to, mūsų namo tokia konstrukcija, kad kaminas buvo per žemas. Dėl nepakankamos traukos sklido dūmai, o ir reikiamą temperatūrą sunkiai pasiekdavome“, − atsimena individualaus namo šeimininkė.
Pabrėžia komfortą
Moteris ryžosi investuoti į šildymo sistemos atnaujinimą ir pereiti prie šildymo dujomis. Pasak jos, naujasis šilumos katilas padėjo sutaupyti tiek laiko, tiek erdvės namuose.
„Dujų katilas yra žymiai mažesnis, lyginant su senuoju – bent 4-5 kartus. Kuro nereikia niekur sandėliuoti: juk jis ateina tiesiai iš dujų skirstymo sistemos, nereikia niekuo rūpintis. O kur dar komfortas – namuose švariau, nuolat laikosi reikiama temperatūra. Atkrito rūpesčiai dėl visų tų kamino valymų, o ir paties kamino nė nereikėjo perstatyti, nes dujinis katilas tiesiog veikia savaime.“
D.Riklienė pastebi, kad modernus dujų katilas padeda taupyti dujas reguliuojant šilumą. Išeidama į darbą ar išvykdama ilgesniam laikui moteris sako namuose paliekanti minimalią reikiamą temperatūrą, o vakarais ar savaitgaliais šildymą padidinanti.
Norinčiųjų skaičius auga rekordiškai
Anot ESO Paslaugų tarnybos direktorės, vis daugiau gyventojų domisi galimybėmis būstą šildyti dujomis. Komfortas – tik viena iš priežasčių.
„Gamtinių dujų kaina per pastaruosius ketverius metus sumažėjo trečdaliu. Be to, nuo šių metų pradžios gerokai sumažinti ir prisijungimo prie dujotiekio sistemos įkainiai. Šios ir kitos priežastys – patogumas, saugumas, šildymo dujomis ekologiškumas, − lemia, kad šildymas dujomis Lietuvoje itin sparčiai populiarėja“, − sako D.Andrulionienė.
Pasak jos, ESO per pirmuosius du šių metų mėnesius sulaukė beveik 1,2 tūkst. prašymų įsivesti dujas – du kartus daugiau nei pernai sausį-vasarį. Daugiausia – 85 proc. – paraiškų pateikė naujų namų savininkai. Beveik 800 naujų paraiškų pateikta internetu.
Nuo šiol gyventojai teikti prašymus dėl dujų įvedimo gali per tam sukurtą interneto adresą – www.dujuivedimas.lt. Tai ESO tinklalapio dalis, kur pateikiama svarbiausia informacija apie dujų įsivedimo procesą.
Pasitikrinti, ar šalia sklypo nutiestas dujotiekis, galima Registrų centro tinklalapyje www.regia.lt/zemelapis.
