1. Mažėja dujų kaina.
Dujinio šildymo populiarumas auga nuo praėjusių metų. Didesnį dujinio šildymo populiarumą lemia mažėjanti gamtinių dujų kaina – ji per pastaruosius ketverius metus sumažėjo daugiau kaip trečdaliu. Prognozuojama, kad nuo šių metų vidurio gamtinių dujų kaina „Lietuvos dujų tiekimo“ klientams gali mažėti apie 10 proc. Šiuo metu „Lietuvos dujų tiekimo“ klientai, kurie savo būstą šildo gamtinėmis dujomis, už vieną kubinį metrą moka 0,42 euro.
Be to, nuo šių metų pradžios sumažėjo prijungimo prie dujotiekio mokestis. Per pastaruosius ketverius metus jis smuko perpus.
Nuo šių metų pradžios prijungimo įkainis už kiekvieną nutiestą dujotiekio metrą sumažėjo beveik penktadaliu nuo 17,65 euro iki 14,18 euro (su PVM). Prisijungimo prie dujotiekių įkainis, nepriklausantis nuo atstumo mažėjo 4 proc. iki 242,96 euro.
2. Vienas patogiausių šildymo būdų.
Tai, kad dujos – vienas patogiausių šildymo būdų, pripažįsta daugelis vartotojų. Dujinis katilas nereikalauja didelės priežiūros ir gali veikti optimaliu režimu, automatiškai reaguodamas į lauko ir nustatytą kambarių temperatūrą. Be to, nei patalpose, nei kamine nesikaupia suodžiai.
„Svarsčiau ir kitus šildymo būdus, tačiau pasirinkau dujas. Kai įvertini išlaidas įrengimui, net ir šiek tiek aukštesnė dujų kaina atperka išlaidas, pavyzdžiui, granuliniam katilui įrengti, patogumas – nepalyginamas“, – teigia sostinės Antakalnio rajone įsikūręs Antanas Barzdėnas.
Anot jo, jeigu namo statybos užtrunka metus, tai laiku pradėjus tvarkyti dokumentus dujas per tą laikotarpį tikrai galima įsivesti.
3. Neteršia aplinkos.
Pasak gyventojų, nors būtent malkos ir granulės bei briketai laikomi biokuru, kurį kūrendami neteršiame gamtos, realybė kiek kitokia. Gyvenvietėse, kur daugelis kaimynų kūrena malkas, per šalčius tvyro smogas ir nemalonus kvapas.
Nors malkos, briketai ir granulės laikomos švariu biokuru, iš tiesų oro kokybės tyrimus atlikę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai nustatė, kad vietovėse, kuriose iš kaminų rūksta malkomis kūrenamų krosnių dūmai, tarša anglies dvideginiu ir ypač kietosiomis dalelėmis padidėja.
Mažesnį taršos lygį jie užfiksavo tose gyvenvietėse, kur žmonės naudoja dujas. Degdamos dujos neskleidžia nemalonaus kvapo, nesukelia smogo, palyginti su kitomis kuro rūšimis, išskiria mažiausią CO2 ir kietųjų dalelių kiekį.
4. Aukštas dujinių katilų efektyvumas.
Kondensacinių dujinių katilų efektyvumas siekia 110 proc. – iš mažesnio dujų kiekio gaunama daugiau naudos. Dujiniai katilai, automatiškai reaguoja į lauko ir vidaus temperatūrą ir dirba itin efektyviai, taip taupydami išlaidas.
Vilnietis architektas Povilas Montvila prieš įsigydamas dujinį katilą svarstė kelias alternatyvas – įvairius šilumos siurblius, kieto kuro katilą, kūrenamą medžio granulėmis. Tačiau pasirinkimą lėmė įrangos kaina ir techninės galimybės.
„Kokybiškas granulių katilas yra brangus, be to, jį vis tiek reikia prižiūrėti – pirkti granules, jas kažkur sandėliuoti, valyti pelenus. Šilumos siurbliui mano name nebuvo pakankamai galingo elektros įvado. Žiemą, kai žema temperatūra, šilumos siurbliui reikia gana daug elektros. Be to, ir sklypo dydis bei grunto savybės nebuvo palankios, kad ši sistema būtų efektyvi“, – pasakojo P.Montvila.
5. Išplėtotas dujų tinklas
Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skirstomasis dujų tinklas Lietuvoje išplėtotas 41 savivaldybėje, daugiausiai miestuose, rajonų centruose ir priemiesčiuose: 8,4 tūkstančiai kilometrų dujotiekių. Greičiausia ir patogiausia įsivesti dujas ten, kur mažiausias atstumas iki dujotiekio. Tai galima pasitikrinti svetainėje www.regia.lt/zemelapis.
Vidutinis atstumas, gyventojui prisijungiant prie dujų tinklo, yra apie 18 metrų. Tačiau, vietovėje jei atsiranda daugiau namų ūkių, norinčių įsivesti dujas, svarstomos galimybės atvesti dujotiekį ir į atokesnes vietas. Didžiausias atstumas, kai dujotiekis buvo statomas vienam privačiam vartotojui – 544 metrai.
Ketinantiems įsivesti dujas reikėtų žinoti, jog dujotiekio tiesimo darbai gali trukti kelis mėnesius ir jie atliekami šiltuoju metų laiku, todėl, norint jau kitą žiemą šildytis dujomis, tam reikėtų ruoštis iš anksto. Pateikti elektroninį prašymą įsivesti dujas galima interneto svetainėje www.dujuivedimas.lt.
