Ryšium su tuo, Rusijos, Saudo Arabijos ir dalies OPEC narių susitarimai apie gavybos įšaldymą, siekiant išlaikyti stabilias naftos kainas, praranda bet kokią prasmę, rašo gazeta.ru.
Naftos gavybos kompanijos, skaičiuojančios dideles sąnaudas, turi jas mažinti arba pradėti pritraukti skolintas lėšas, priešingu atveju bankrutuos. Tokį pareiškimą antradienį Hiustone vykusioje konferencijoje „IHS CERAWeek“ paviešino Saudo Arabijos naftos ministras Ali al-Naimi.
„Tai skamba žiauriai, bet taip pats efektyviausias būdas, padėsiantis subalansuoti rinkas“, – agentūra „ Bloomberg“ cituoja Ali al-Naimi.
Po to, kai praėjusią savaitę Saudo Arabija, Rusija, Kataras ir Venesuela susitarė apie naftos gavybos įšaldymą, atsižvelgiant į sausio mėnesio naftos gavybos duomenis, tai buvo priimta kaip signalas, kad naftos rinkose kainų karams atėjo galas. Iš pradžių tokį sprendimą inicijavo būtent sauditai, kurie ne kartą pareiškė, kad daugybės sąnaudų reikalaujantys projektai turi būti pašalinti iš rinkos. Be to, buvo kalbama ne tik apie amerikiečių, bet ir brazilų, kanadiečių ir rusų projektus.
„Kainų karai tęsiasi ir toliau tęsis, nes sauditai labai sunerimę dėl amerikiečių skalūnų naftos, – komentavo „Rusenergy“ kompanijos partneris Michailas Krūtichinas. – Be to, faktiškai jokio realus susitarimo dėl naftos gavybos įšaldymo nėra.“
Sauditai kovos dėl rinkos dalies, taikydami kainų dempingą Europoje, kur pradeda konkuruoti su rusiška nafta, – pastebi ekspertas.
Kalbėti apie naftos gavybos įšaldymą kol kas anksti. Nepaisant, kad OPEC šalys ir karteliui nepriklausantis Omanas žodžiais palaikė iniciatyvą, tikrovėje viskas atsimuša į tarp gamintojų tvyrantį nepasitikėjimą vieni kitais. Tarkim, Iranas, kuris iš pradžių pareiškė apie ketinimus palaikyti gavybos įšaldymo idėją, vėliau pradėjo reikalauti, kad po metus trukusių Vakarų sankcijų, kurios ribojo Irano naftos eksportą, kitos šalys galėjo gerokai padidinti gavybą ir dabar Iranas negali įšaldyti gavybos, nes nesuspėjo jos padidinti iki tokio lygio, kuris egzistavo iki sankcijų.
Vėliau Iranas susitarimą dėl įšaldymo iš viso pavadino „nerealiu“ ir „juokingu“.
Kalbant apie amerikiečių skalūnų naftą, M.Krūtichino žodžiais, sauditams labiausiai neramu dėl šių projektų lankstumo. Mat jie iš karto sureaguoja į rinkos konjunktūros pasikeitimus. Krentant kainoms, kartu su jomis Jungtinėse Valstijose mažėja ir gavyba, tačiau vos tik kainos pradeda augti, iš karto didėja naftos gavybos apimtys. Tai lemia amerikiečių skalūnų naftos gavybos projektų specifika.
Rusijoje, pavyzdžiui, negalima įšaldyti projektų, o paskui skubiai vėl jų atgaivinti – tai pareikalautų labai daug sąnaudų. Iš dalies, sustabdžius gavybą, telkinyje reikės atlikti požeminį remontą, kuris be finansinių sąnaudų pareikalaus ir laiko (maždaug trijų mėnesių) resursų.
Kita vertus, žaisdami gavybos sumažinimo idėja, sauditai jau spėjo Amerikoje sumažinti skalūnų naftos gavybą. Rusijos naftos ir dujų pramonininkų sąjungos eksperto Rustamo Tankajevo žodžiais, skalūnų naftos gavyba JAV savo piką pasiekė praėjusių metų balandį (5,56 mln. barelių per parą). 2016 metų pradžioje skalūnų naftos gamybos kritimas siekė 733 tūkst. barelių per dieną. Vienok, skalūnų naftos gamintojai naftos kainų mažėjimo rizikos apsidraudė rizikos draudimo fonduose.
„Draudimo išmokos pasiekė 150 mln. dolerių per metus, – pasakoja R.Tankajevas. – Vienok, jau šiais metais draudimo susitarimai nustojo galioti ir dėl to bankrutavo jau apie 100 skalūnų kompanijų.“
Tiesa, kadangi jų yra daugiau kaip 2000, kol kas negalima kalbėti apie bankrotų laviną.
„Jeigu barelio kaina nukris iki 20 dolerių, JAV, kaip ir pavyzdžiui Venesuela ir Meksika, bus priversta pasitraukti iš rinkos, – įspėja R.Tankajevas. – O štai Rusija ir Artimųjų Rytų gamintojai išgyvens.“
Beje, skalūnų revoliucijos pionierius Markas Papa, buvęs vieno didžiausių nepriklausomų naftos gamintojų „EOG Resources“ vadovų, „IHS CERAWeek“ konferencijos metu pareiškė, kad jau artimiausiais mėnesiais dėl restruktūrizacijos ir bankrotų bangos skalūnų naftos gavybos kompanijos „nuo Teksaso iki Šiaurės dakotos“ bus sunaikintos. Beje, M.Papa panaudojo terminą decimated, kitaip tariant, tai reiškia kas dešimtos kompanijos sunaikinimą.
Pagrindinę grėsmę kainoms, anot R.Tankajevo, kelia Saudo Arabijos ir Irano taikomas dempingas. Jeigu praėjusių metų lapkritį ir gruodį sauditai taikė nuolatines 0,5 dolerio už barelį nuolaidas, sausį – 0,6 dolerio, tai vasarį jos jau siekė 1 dolerį už barelį. Iranas gi iš viso po sankcijų panaikinimo pradėjo pardavinėti naftą į Europą su 1,5 dolerio už barelį nuolaida.
Irano pareiškimų apie naftos įšaldymą idėjos juokingumo fone, o taip pat po Saudo Arabijos ministro Ali al-Naimi žodžių, kuomet jis įspėjo, kad gavybos lubų nustatymas anaiptol nereiškia jos gavybos sumažinimo, barelio kaina vėl nuriedėjo žemyn.
Per pastarąsias porą dienų Šiaurės jūroje išgaunamos naftos „Brent“ vertė (su kuria yra susieta rusiška „Urals“) vertė smuko maždaug 7 procentus.
Ketvirtadienį „Brent“ markės naftos barelio kaina siekė 34,07 JAV dolerio.
Parengė Eugenija Grižibauskienė
