Pasak „Idavang“ generalinio direktoriaus Sauliaus Leonavičiaus,
jėgainės iškilo šalia kiaulininkystės kompleksų Joniškio, Šakių,
Pakruojo, Panevėžio, Akmenės, Kelmės ir Pasvalio rajonuose.
„Idavang“ kartu su „Modus energija“ valdomos jėgainės perdirba
kiaulininkystės kompleksuose susidarantį mėšlą, kuris tampa beveik
bekvape aukštos kokybės organine trąša.
Jėgainių vidaus degimo varikliai, degindami išsiskyrusias
biodujas, gamina elektros energiją, kuri parduodama į bendrą
Lietuvos elektros tinklą.
Kasmet šios kogeneracinės jėgainės, kurių bendras galingumas –
beveik 7 MW, pagamins 57,4 tūkst. MWh elektros. Toks kiekis
energijos galėtų aprūpinti 26,5 tūkst. vidutiniškai elektrą
vartojančių šeimų – tai beveik tris kartus daugiau, nei yra šeimų
Pakruojo rajono savivaldybėje.
Biodujų gamyba iš skysto kiaulių mėšlo yra viena labiausiai
klimato kaitą stabdančių technologijų.
Pasak S. Leonavičiaus, nusprendus pakeisti mėšlo tvarkymo
sistemą ir iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminti elektrą,
„Idavang“ jau sutaupė beveik 51,5 tūkst. tonos anglies dvideginio
ekvivalento. Tokiam kiekiui šiltnamio efektą sukeliančių dujų
neutralizuoti prireiktų 4,8 mln. medžių, kurie savo „darbą“ atliktų
per 10 metų.
Iki 2025 metų jėgainės leis sutaupyti 318,49 tūkst. tonų
anglies dvideginio ekvivalento. Tiek šiltnamio efektą sukeliančių
dujų per metus išmeta 245,9 tūkst. automobilių – t. y. 15,3 proc.
Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių.
Įgyvendinant projektą, kaimo vietovėse sukurtos kelios dešimtys
naujų darbo vietų.
