„Stumti rinką žemyn ir toliau – dar įmanoma, bet ekonomiškai tai jau nebeturi prasmės. Tai spekuliantų požiūriu. Technologijos požiūriu, kai naftos kaina yra 30 JAV dolerių už barelį, pasaulis egzistuoti negali. Šios naftos nepakaks“, – paaiškino jis.
Išgaus mažiau naftos
„Gavybos mažėjimas tradicinėse naftos verslovėse gana ilgas procesas, – teigia L.Fedunas. – Jeigu nebus investicijų, gavyba mažės maždaug 5–10 proc. per metus, o skalūnų naftos verslovėse – jau 60 proc. per metus“.
Tačiau laukti naftos kainos padidėjimo verta tik po to, kai OPEC įsitikins, kad kartelio šalys apgynė savąją rinkos dalį. Priimti sprendimą dėl kvotų sumažinimo jos gali jau eiliniame OPEC posėdyje gegužę ar vasarą.
Be to, L.Feduno nuomone, lūkesčiai, kad Iranas ateis į rinką ir „užtvindys“ visus nafta, yra nepagrįsti. O kalbant apie skalūnų naftą, tai rinkoje liks tik 2–3 dešimtys kompanijų, kurios išgyvens „šitoje kainų mėsmalėje“.
Kada OPEC pradėjo kainų karą, šios organizacijos valstybės tikėjosi, kad JAV kompanijos labai greitai pasitrauks iš rinkos, ir naftos pertekliaus netrukus nebeliks. Tačiau niekas neįvertino fakto, kad amerikiečių kompanijos pajėgs užsitikrinti tokią galingą finansinę paramą.
Kita vertus, L.Fedunas yra tikras, kad ne visos skalūnų naftos kompanijos sugrįš į savo pozicijas po naftos kainų griūties ir vėl prasidėjusio jų augimo.
„Paaiškėjo, kad praktiškai 50 proc. gavybos buvo apdrausta nuo rinkos kainų svyravimų, – pabrėžia stambiausios Rusijoje privačios naftos kompanijos viceprezidentas. – Kitaip tariant, finansinės institucijos kiekvieną dieną primokėdavo amerikiečių kompanijoms apie 150 mln. dolerių, o vidutinė naftos pardavimo kaina pas juos buvo su premija, maždaug 20 dolerių už barelį. Ir taip ištisus 2015-uosius metus. Gaunant tokią paramą skalūnininkams pavyko išvengti stiprios griūties, bet gavyba sumažėjo 300 tūkst. barelių. Tai gana daug – apie 5,5 procento.
Primename, kad praėjusią savaitę „Lukoil“ vadovas Vagitas Alekperovas pareiškė, jog tikisi, kad 2016 metais vidutinė naftos kaina bus apie 30 dolerių už barelį. Jo nuomone, nukritus kainai žemiau 24 dolerių, šioje pramonės šakoje prasidės naftos gavybos projektų stabdymas.
„Brent“ rūšies žaliavinės naftos kovo mėnesio ateities sandoriai šiuo metu parduodami maždaug už 30 dolerių už barelį.
2014 metų spalį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad pasaulio ekonomika žlugs, jeigu naftos kaina laikysis 80 dolerių už barelį lygyje. Naftos kainų išlaikymu nuleidus „kartelę gana žemai, iki 80 dolerių, žemiau ar kiek aukščiau“ niekas iš rimtų rinkos dalyvių nesuinteresuotas, guodė šalies vadovas.
Dabar, po naftos kainų griūties, jis taip nebemano.
Naftos kainos vėl nukrito žemiau 30 dolerių ribos
Naftos kainos vėl nukrito žemiau 30 dolerių ribos, tam daugiausia įtakos turi perteklinė pasiūla
pasaulinėje rinkoje, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.
„Brent“ nafta per antradienio rytinę prekybą atpigo 0,86 JAV
dolerio, iki 29,64 dolerio už barelį, šviesiosios JAV naftos WTI
ateities sandorių kaina smuko 0,79 JAV dolerio, iki 29,55 dolerio.
Pirmadienį abiejų rūšių nafta atpigo daugiau nei 5 procentais.
„Atšalę orai Jungtinėse Valstijose sukėlę trumpalaikį kainų
augimą, kurio nebeliko nė pėdsako. Psichologiniai veiksniai kelia
ypatingą nestabilumą rinkoje“, – sakė „NH Investment and
Securities“ žaliavų rinkos analitikas Kang Yoo-jinas.
Irakas gruodį išgavo rekordinį naftos kiekį pietinėje ir
centrinėje šalies dalyse, praneša Naftos pramonės ministerijos
atstovas. Šiais metais Irakas gali padidinti vidutinę paros gavybą
nuo 3,7-3,8 mln. iki 4 mln. barelių.
Saudo Arabijos valstybinė naftos bendrovė „Saudi Aramco“, nors
ir sumažino išlaidas, tęsia investicijas į naftos ir dujų gavybą,
sakė bendrovės vadovas. Saudo Arabija vėl leido suprasti, kad
nesiruošia koreguoti naftos rinkos.
JAV komercinės naftos ir benzino atsargos, analitikų nuomone,
praėjusią savaitę išaugo, o distiliatų atsargos sumažėjo.
Investuotojai laukia JAV federalinio atsargų banko posėdžio,
pasibaigsiančio trečiadienį, rezultatų. Jie nesitiki, kad bankas
ryšis vėl didinti palūkanų normas, nors nori žinoti, kaip
pastarieji įvykiai pasaulio ekonomikoje paveikė Centrinio banko
prognozes.
„Pasaulinės ekonomikos silpimas atsiliepia ne tik JAV
federaliniam atsargų bankui, bet ir Europos centriniam bankui,
planuojančiam imtis tam tikrų veiksmų kovo mėnesį. Tai taip pat
reiškia, kad JAV doleris gali po posėdžio kiek smuktelėti, o tai
palaikytų naftos kainas“, – sakė „Phillip Futures“ analitikas
Danielis Angas.
Parengė Leonas Grybauskas