Jie primena, kad Vyriausybė, panaikinusi remtinas elektros
energijos gamybos kvotas Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų
termofikacinėms elektrinėms bei nustačiusi, kad visą elektros
energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugą be konkurso teiktų
iš anksto pasirinktas ūkio subjektas – „Lietuvos energijos gamybos“
(LEG) padalinys „Lietuvos elektrinė“, Panevėžio demonstracinę
termofikacinę elektrinę stumia į sudėtingą padėtį.
Panevėžio termofikacinė elektrinė yra unikali visoje Lietuvoje.
Seimo narys A. Anušauskas primena, kad, pačių socialdemokratų
Vyriausybei 2004 m. priėmus energetinio saugumo strategiją bei
ruošiantis uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, pradėta mąstyti,
kaip Lietuva gamins elektrą. Buvo gauta Danijos Vyriausybės parama
demonstraciniam projektui Panevėžyje įgyvendinti (11 mln. litų,
arba 3,19 mln. eurų). Lietuva investavo į elektrinę 124,7 mln. litų
(36 mln. eurų).
Tuo tarpu 2015 m. spalio 7 d. Vyriausybė priėmė sprendimą
neberemti Vilniaus, Kauno ir Panevėžio termofikacinių elektrinių ir
panaikinti VIAP kvotas visoms be išimties termofikacinėms
elektrinėms.
„Šis klausimas svarbus ne tik bendrovei, bet ir Panevėžio
miesto savivaldybei, nes pastarajai priklauso 59 proc. elektrinės
akcijų. Kitos akcininkės – Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Kėdainių,
Zarasų rajonų savivaldybės. Tad dėl šio Vyriausybės sprendimo
elektrinė vien per šiuos metus gali patirti 2,2 mln. eurų
nuostolių, kai dar nėra grąžinusi 8,5 mln. eurų paskolos. Galimų
kasmetinių nuostolių pagrindinę dalį gali tekti dengti minėtoms
savivaldybėms. Arba tektų nuo 2017 m. didinti šilumos kainą
gyventojams“, – sako Seimo narys.
Parlamentarai taip pat prašo visuomenei pateikti tikslius
skaičiavimus bei įvertinti šio Vyriausybės sprendimo padarinius.
