Rinkos dalyviai neslėpė, kad tokie šuoliai jiems buvo netikėti.
Mat daugelis dar prisimena 2013-uosius, kai keliems mėnesiams smarkiai pabrangus elektrai biržoje viena po kitos pradėjo sproginėti nepriklausomų tiekėjų bendrovės.
Lietuvos elektros zonoje sausio 2 dieną megavatvalandė kainavo 31,75 euro, vakar – 56,44 euro, o užvakar – kone 80 eurų.
Beje, Švedijos zonoje, iš kurios Lietuva pirks elektrą per „NordBalt“ jungtį, kaina vakar pakilo iki 55,86 euro – 3,5 karto daugiau nei sausio pradžioje.
Kalti smarkūs šalčiai?
„Visi laukėme mažesnių kainų, o netikėtai jos tapo didesnės nei praėjusiais metais“, – neslėpė „Latvenergo“ valdomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ pardavimų vadovas Martynas Giga.
Anot jo, aukštas kainas lėmė keletas veiksnių, iš jų pagrindinis – šalčiai Skandinavijoje, dėl kurių gerokai išaugo energijos poreikis.
Be to, Latvijos termofikacinės elektrinės dėl techninių nesklandumų veikia tik maždaug 60 proc. pajėgumu.
Kai buvo panaikintos elektros kvotos, gamyba sumažėjo ir mūsų šalies elektrinėse.
„Elektrum Lietuva“ atstovo teigimu, blogiausia būna dieną, kai, smarkiai padidėjus elektros suvartojimui, kai kuriomis valandomis kaina pasiekia ir 200 eurų už megavatvalandę.
Įsitraukė ir Elektrėnai
Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas aiškino, kad aukštas kainas Lietuvoje lemia ir mažas elektros srautas per Baltarusiją iš Rusijos.
Elektros kaina Lietuvos biržoje galėtų būti kiek mažesnė, jeigu ją gamintų Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė.
Pastaroji buvo išjungta po to, kai nuo sausio 1 dienos panaikinta remiamos elektros gamyba.
„Jos gaminamos energijos savikaina be subsidijų būtų žemesnė nei dabartinė rinkos kaina“, – neslėpė D.Misiūnas. Jo nuomone, šiai elektrinei jau apsimokėtų dirbti be papildomų subsidijų.
Šios savaitės pradžioje buvo įjungtas ir galingiausias 9-asis Lietuvos elektrinės blokas. Taip pasielgta būtent dėl aukštų kainų – esant tokioms čia gaminama elektra gali būti konkurencinga.
Bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ teigimu, elektros kaina išlieka aukšta ir dėl sumažėjusių Latvijos vandens išteklių.
Dėl šalčių šiuo metu smarkiai sumažėjęs ir Nemuno vandens lygis, todėl Kauno A.Brazausko hidroelektrinė veikia mažiausiu pajėgumu, o Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė negali būti deramai panaudojama dėl kritusio Kauno marių lygio.
Kiek laiko kentės?
Rinkos dalyvių nuomone, toks didžiulis kainos šuolis turėtų būti trumpalaikis. Galbūt jau kitą savaitę elektra biržoje ims pigti.
Tačiau tik tuo atveju, jei ji atpigs Švedijoje ar Suomijoje. O tam reikia, kad ten pakiltų lauko temperatūra ir sumažėtų energijos vartojimas.
„Kitą savaitę linija tarp Estijos ir Latvijos veiks visu pajėgumų, o ne 70 proc., kaip dabar.
Taip pat turėtų būti baigtos remontuoti elektrinės Latvijoje.
Vėliau prasidės ir „NordBalt“ jungties bandymai. Nors neaišku, kiek ja rinkai bus patiekta elektros, tai turėtų numušti kainą“, – svarstė M.Giga.
Jungčių labai trūksta
„Lietuvos energijos“ vadovas D.Misiūnas irgi pripažino, kad labai trūksta elektros importo per „LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungtis. Tikimasi, kad tai ateityje padės sumažinti elektros kainas.
Tačiau „LitPol Link“ jungtis dar neveikia visu pajėgumu, o trečiadienį ir ketvirtadienį dėl planinių darbų apskritai buvo išjungta.
„NordBalt“ jungtis vis dar testuojama, elektra iš Švedijos šiuo metu neteka. Anksčiau planuota, kad bandomuoju režimu jungtis pradės veikti šią savaitę, o normaliu – pavasarį.
„Elektrum Lietuva“ atstovo M.Gigos nuomone, vidutinė metinė elektros kaina 2016-aisiais bus žemesnė nei pernai, nors kainų žirklės bus didelės, o šokinėjimas – dažnesnis. (BNS, LR)
Brangymetis praretino tiekėjų gretas
2013 metų rudenį elektros biržoje stipriai pakilus kainoms, vėliau bankrutavo keli nepriklausomi elektros tiekėjai.
Tuo metu rinkos dalyviai tikėjosi žemesnių kainų ir nebuvo pasirengę jų šuoliui biržoje. Todėl elektrą jie pirkdavo brangiau, nei parduodavo.
Tiesa, 2013-aisiais kainos kilo ne dėl šalčių ar kitokių gamtos negandų, o daugiausia dėl valdžios sprendimų.
Mat Baltijos šalių rinkų operatoriai sutarė pirmiausia energiją įsigyti vieni iš kitų, o ne iš trečiųjų valstybių.
Kainos šoktelėjo atsiradus elektros deficitui: dėl menko pralaidumo Estija nesugebėjo patiekti tiek elektros, kiek reikėjo.
Pernai spalio pradžioje elektros kaina biržoje kai kuriomis dienomis siekdavo iki 100 eurų už MW, tačiau tai truko trumpai.
