„Manau, „Lukoil“ emisarų turime ir be paties
„Lukoil“, – paklausta, ar koncerno sprendimas parduoti Lietuvoje
valdomą degalinių tinklą sumažins jo įtaką šalyje,
ketvirtadienį metinėje spaudos konferencijoje sakė D.Grybauskaitė.
2014 metų rugsėjį, komentuodama siūlymą mažinti baudas
didelėms įmonėms, D.Grybauskaitė teigė, kad tokiu būdu pataisų
autoriai prisideda prie Rusijos „karinės agresijos Europoje“. Ji
siūlytas įstatymo pataisas vetavo.
„Būtent „Lukoil“ pinigais finansuojama Kremliaus karinė
agresija Europoje. Tie, kas pasiūlė pataisas, pasirengę finansuoti
tankus, kurie gali atsirasti prie mūsų sienų arba jau yra prie
mūsų sienų?“ – 2014-ųjų rugsėjį kalbėjo prezidentė.
„Lukoil“ vadovas Vagitas Alekperovas praėjusių metų
pabaigoje pareiškė, kad bendrovė parduoda Lietuvoje ir Latvijoje
valdomus degalinių tinklus dėl, pasak jo, antirusiškų nuotaikų
Lietuvoje ir Latvijoje.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis BNS
anksčiau teigė, kad sprendimą galėjo lemti politinė situacija,
tačiau ji nebuvo pagrindinis motyvas – daugiausia tai lėmė
pasikeitusi padėtis naftos rinkoje smarkiai kritus naftos kainoms, o
kartu ir Rusijos naftos kompanijų pajamoms.
Konkurencijos taryba 2014 metų gegužę bendrovei „Lukoil
Baltija“ už 16 degalinių perėmimą be tarybos leidimo skyrė 3,4
mln. eurų baudą.
