Pagal jas, gavus rinkos dalyvių pastabas ir pasiūlymus, bus toliau tęsiami viešieji pirkimai pagrindiniams būsimos atliekų jėgainės komponentams: katilui, garo turbinai ir generatoriui, dūmų valymo įrangai, kranams bei inžinerinėms – projekto valdymo paslaugoms.
Numatoma, kad įgyvendinant atliekų jėgainės projektą Kaune, iš viso bus paskelbta apie 30 viešųjų pirkimų įvairiai įrangai ir darbams.
„Įvertinant šiandieninį įdirbį projekte, partnerių turimą ilgametę patirtį bei pasirinktą jėgainės statybos būdą, kuris ypač plačiai taikomas Skandinavijos šalyse, Kauno projektą numatoma įgyvendinti optimaliai parenkant atskirus elektrinės elementus, o tai leis ne tik taupyti finansinius išteklius, bet ir projektą įgyvendinti ypač glaustu grafiku.
Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje pradedamos eksploatuoti atliekų rūšiavimo įmonės, todėl atrūšiuotas atliekas deginančios jėgainės užbaigs atliekų sutvarkymo ciklą ir leis sumažinti šilumos kainas kauniečiams“, – teigia Nerijus Rasburskis, „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius.
Kaune planuojama įrengti naują atliekas kaip kurą naudojančią didelio efektyvumo kogeneracinę jėgainę, kurios elektrinė galia sieks 24 MW, o šilumos gamybos galia – 70 MW. Tokie pajėgumai leis panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių atliekų ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos.
Bendros investicijos į projektą galimai sudarys apie 147 milijonus eurų, kurios numatomos finansuoti iš bendrovių nuosavo kapitalo, ES paramos ir paskolų.
Pagal spalio 15 d. pasirašytą akcininkų sutartį valstybės valdomai „Lietuvos energijai“ priklausys 51 proc. kogeneracinę jėgainę statančios įmonės akcijų, o „Fortum Heat Lietuva“ užbaigus sandorio užbaigimo procedūras valdys 49 proc. akcijų.
