Tradiciškai viskas priklausys nuo to, kiek naftos išgaus JAV ir OPEC šalys.
Per 2015 metus „Brent“ rūšies nafta, su kuria susieta rusiškos naftos „Urals“ kaina, atpigo maždaug 34,5 proc., jeigu lyginsime jos kainą biržoje metų pradžioje ir metų pabaigoje: sausio pradžioje barelio kaina svyravo ties 55 doleriais, gruodžio pabaigoje jis jau kainuoja truputį mažiau kaip 38 dolerius.
Gegužės pradžioje barelis jau lipo ant kulnų 70 dolerių kupiūrai, bet nuslydo žemyn. O paskutiniąją gruodžio dekadą ir visai įriedėjo į 36,14 dolerių duobę, gilesnę už tą, kuri buvo iškasta 2008-aisiais krizės metais. Tokios naftos kainos buvo tik 2004 metų vasarą.
Analitikai pateikė įvairiausių prognozių, kaip kis naftos kainos 2016 metais, ir jos labai skiriasi.
Barelis rieda link 20 dolerių
Trečiadienį agentūra „Bloomberg“ su nuoroda į investuotojus pranešė, kad spekuliantai naftos rinkoje renkasi vadinamąją trumpąją poziciją, kuri atneš jiems pelno tik tuomet, jei naftos kainos biržoje kitais metais nukris iki 15 dolerių už barelį (priminsime, kad trumpoji pozicija – angl. „short position“ – yra tokia, kurią biržos spekuliantas atidaro, tikėdamasis gauti pelno iš rinkos kritimo. Jis ima iš brokerio akcijų (natūra) skolon, brangiai jas parduoda atviroje rinkoje ir laukia, kada akcijų kaina nukris, tada pigiai perka akcijas atviroje rinkoje, grąžina pasiskolintas akcijas (natūra) brokeriui, o skirtumas, kuris susidaro iš brangiai parduotų ir pigiai nupirktų akcijų atitenka jam ir yra spekulianto pelnas. – Red.).
Investicinės bendrovės „Golden Hills – Каpital АМ“ analitinio departamento vadovo Michailo Krylovo vertinimu yra didelė tikimybė, kad nafta atpigs iki 2001 metų lapkričio lygio – maždaug iki 26 dolerių už barelį. „Ir tai ne riba“, – perspėja analitikas.
Tai susiję su rizika, kad toliau tęsis kainų karai tarp daugiausiai pasaulyje naftos išgaunačių šalių – Saudo Arabijos ir Jungtinių Valstijų. Saudiečiai jau veržiasi į Europos rinką: spalio mėnesį didžiausios Rusijos naftos kompanijos „Rossneft“ vadovas Igoris Sečinas sakė, kad Saudo Arabija dempinguoja naftos kainas (kitaip tariant, parduoda užsienio rinkose kainomis, žemesnėmis už vidaus rinkos kainas, neretai žemesnėmis ir už gamybos kaštus. – Red.), ypač Lenkijos rinkoje. „Saudo Arabija turi stiprumo atsargą (turimi galvoje finansai), saudiečiai gali dar metus kitus kentėti žemas naftos kainas, – sako M.Krylovas. – Be to, jie turi konkurencinį pranašumą – labai žema jų naftos gavybos savikaina, tik 4–5 doleriai už barelį“.
Jungtinės Valstijos savo ruožtu turi kitą pranašumą – jų ekonomika nepalyginamai mažiau priklausoma nuo naftos kainų, negu Saudo Arabijos ar kitų didžiųjų naftos valstybių. Pasak M.Krylovo, pajamos iš naftos sektoriaus sudaro tik apie 1 proc. Jungtinių Valstijų BVP.
Dabar JAV sprendžia naftos eksporto draudimo, galiojančio nuo 1973 metų, atšaukimo klausimą.
„Mes turime geriausias technologijas, geriausią naftą, – sakė gruodžio viduryje kongresmenas Joe Linus Bartonas. – Mes išstumsime Rusijos, Irano ir Saudo Arabijos naftą“.
Kol kas nutarimą dėl embargo atšaukimo priėmė tik JAV Kongresas, jam dar turi pritarti Senatas ir prezidentas. Ir jeigu anksčiau rinka buvo linkusi manyti, kad Barackas Obama pasinaudos veto teise šiai iniciatyvai nuslopinti (anksčiau jis sakė, kad taip ir pasielgs), tai po to, kai lobizmu užsiimantiems – stumiantiems šį projektą – respublikonams pavyko susitarti su demokratais Kongrese, draudimo atšaukimo šansai pastebimai padidėjo. Be to, šiais metais ne kartą buvo skelbta, kad amerikiečių saugyklos jau beveik pripildytos, ir naftos paprasčiausiai nebebus kur dėti.
M.Krylovas mano, kad JAV subsidijuos savo naftininkus, kad jų nafta būtų konkurencinga pasaulinėje rinkoje. Dalykas tas, kad tanklaivis, plukdantis amerikietišką naftą į Europą, atsieis 2–3 kartus brangiau, negu analogiškas tanklaivis, gabenantis naftą iš Artimųjų Rytų.
„Jeigu kainų karai dėl rinkos dalies tęsis ir toliau, tai barelio kaina patirs spaudimą ir bus suduotas smūgis iš žaliavų eksporto gyvenančių šalių, tarp jų – Rusijos, ekonomikoms“, – perspėja M.Krylovas.
Yra dar vienas veiksnys šios daug kam pesimistinės prognozės pusėje – pasaulio žiniasklaida praneša, kad Iranas yra pasirengęs sugrįžti prie naftos eksporto apimčių, kurios buvo iki sankcijų paskelbimo šiai šaliai, ir dar suteikti nuolaidą naujai tiekiamai naftai. Ekspertai perspėja, kad tai gali sukelti atitinkamą kitų didžiųjų naftos rinkos dalyvių reakciją – jie irgi gali pradėti mažinti kainas. Tad jau ir taip žema naftos kaina biržoje gali patirti papildomą spaudimą.
Aukso vidurys
Ir vis dėlto, didžioji dauguma prognozių yra kur kas santūresnės – 40–60 dolerių už barelį.
Pavyzdžiui, Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ gruodžio viduryje paskelbė prognozę 2016 metams, pagal kurią barelis kainuos apie 43 dolerius. Reikia pastebėti, kad pagal šią prognozę naftos barelis kainuos 10 dolerių mažiau, negu buvo prognozuota anksčiau: šis skaičius sumažintas dėl to, kad naftos gavyba gerokai viršijo vartojimą (įvairiais vertinimais, pasiūla pasaulio rinkoje viršija paklausą 1,5–2 mln. barelių per parą). Minėta Rusijos kompanija „Rosneft“ skelbė, kad savo 2016 metų biudžetą formuoja laikydama, kad barelis naftos kainuos 45 dolerius.
Šveicarijoje įsikūrusios tarptautinės finansinių paslaugų įmonės „UBS AG“ analitikas Maksimas Moškovas sako, kad iki kitų metų trečiojo ketvirčio pradžios naftos rinka nusistovės, ir naftos kaina bus apie 60 dolerių. Taip nutiks dėl paklausos augimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu gavyba šalyse, priklausančiose Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC), išliks ankstesnio lygio – 31,5 mln. barelių per parą.
Beje, dabartinis šio kartelio gavybos lygis 1,5 mln. barelių per parą viršija jo paties nustatytas kvotas. Buvo tikimasi, kad gruodį OPEC gali nuspręsti mažinti gavybą, tačiau buvo nuspręsta palikti kvotas tokias, kokios buvo. Reikia pažymėti, kad OPEC sprendimų (bet ne realių gavybos apimčių) faktorius dabar yra greičiau spekuliatyvus.
Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas neseniai teigė, kad OPEC nekontroliuoja savo gavybos lygio. Jo nuomone, vidutinė barelio kaina 2016 metais bus 50 dolerių ir net didesnė.
Prisikapstyti iki šimto
Bet yra ir prognozių, numatančių kainų kilimą beveik iki tokio lygio, kurį pasiekusios 2014 metais jos pradėjo kristi. Priminsime, kad 2014 m. birželį naftos barelis kainavo apie 110 dolerių, o po to kaina pradėjo laipsniškai mažėti.
Reikia pažymėti, kad „SaxoBank“ paskelbė šokiruojančią prognozę, pagal kurią dėl gavybos sumažėjimo, kurį lems būtent investicijų sumažėjimas dėl gaunamų iš naftos pajamų stygiaus, barelio kaina 2016 metais gali pakilti iki 100 dolerių.
Čia ypatingai pabrėžiamas naftos gavybos augimo sulėtėjimas Jungtinėse Valstijose esant nekintamai paklausai. Vieno didžiausių Rusijos komercinių bankų – „Raiffeisenbank“ – analitikas Andrejus Poliščiukas abejoja, kad tokį lygį kainos galėtų pasiekti jau kitais metais. Pasak jo, kad taip nutiktų, turi labai smarkiai sumažėti amerikiečių naftos gavyba, ir prie to dar turi prisidėti krizės Artimuosiuose Rytuose.
Pastaruoju atveju naftos kainai įtaką darys ne tik gavybos sumažėjimas Artimųjų Rytų šalyse, bet ir priemoka už geopolitinės rizikos veiksnius, kuri stumtelės kainas aukštyn. Tačiau, A.Poliščiuko nuomone, 100 dolerių kaina už barelį biržoje gali būti pasiekta tik maždaug dvejų metų perspektyvoje.
Analitikas įsitikinęs, kad viskas priklausys nuo gavybos augimo potencialo Jungtinėse Valstijose. Pasak jo, jau priartėjus naftos kainai prie 70 dolerių už barelį naftos gavyba Jungtinėse Valstijose vėl ims sparčiai didėti, o tai savo ruožtu spaus kainas.
Parengė Leonas Grybauskas
