Pataisos numato, kad hidraulinio uolienų ardymo metu
susidariusias atliekas, net jei jose yra radioaktyvių ar toksiškų
medžiagų, leidžiama palikti dirbtinėse žemės gelmių ertmėse.
Į KT 2013 metų lapkritį kreipėsi Seimo Aplinkos apsaugos
komiteto vadovo socialdemokrato Algimanto Salamakino vadovaujama 34
Seimo narių grupė – jos teigimu, tokiu būdu išgaunant skalūnus,
tai neigiamai paveiktų aplinką ir žmonių sveikatą.
Anot parlamentarų, taikant hidraulinio uolienų ardymo
technologiją, kai į uolienas žemės gelmėse dideliu slėgiu yra
įspaudžiama labai daug vandens, smėlio ar keraminių dalelių bei
cheminių medžiagų mišinio, kurio dalis lieka žemės gelmėse,
uolienos yra suardomos ir užteršiamos cheminėmis medžiagomis.
KT pažymėjo, kad valstybė turi konstitucinę priedermę
užtikrinti žemės gelmių apsaugą ir racionalų naudojimą, todėl
gali būti nustatytas ypatingas jų apsaugos ir naudojimo santykių
teisinis reguliavimas, įskaitant specialias veiklos sąlygas,
ribojimus ir draudimus.
„Pagal Konstituciją galimas ir toks bendrai tautos gerovei
užtikrinti skirtas įstatymų leidėjo nustatytas su žemės gelmių
naudojimu susijęs ūkinės veiklos teisinis reguliavimas, kuriuo
leidžiama taikyti žemės gelmių tyrimo ir jų išteklių gavybos
būdus, galinčius kelti pavojų aplinkai ar žmonių sveikatai. Kartu
pažymėta, kad privaloma nustatyti ir veiksmingas priemones, kuriomis
būtų sudarytos prielaidos tinkamai apsaugoti aplinką ir žmonių
sveikatą, neleisti vykdyti tokios ūkinės veiklos, kuria
neišvengiamai būtų padaryta žala aplinkai ir žmonių
sveikatai“, – teigiama KT pranešime.
Lietuvoje žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas pretendavusi JAV
energetikos kompanijos „Chevron“ 2013 metais pasitraukė iš
konkurso dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje
ir reguliavimo aplinkoje. „Chevron“ vienintelė dalyvavo 2012
metais skelbtame pirmajame skalūnų dujų žvalgybos konkurse.
Spalio pabaigoje aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas BNS
teigė, kad artimiausiu metu skalūnų dujos šalyje nebus žvalgomos,
o Geologijos tarnyba atšaukė balandį patvirtinto jų žvalgybos ir
gavybos konkurso sąlygas.
Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai
Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.
K.Trečiokas: KT sprendimas dėl skalūnų bus svarbus ateityje
K.Trečiokas: KT sprendimas dėl skalūnų bus svarbus
ateityje
Vilnius, gruodžio 16 d. (BNS). Konstituciniam Teismui
trečiadienį nusprendus, kad Lietuvoje išgaunant skalūnų dujas,
galima naudoti hidraulinį uolienų ardymą, aplinkos ministras
teigia, jog sprendimas bus svarbus ateityje. Pasak Kęstučio
Trečioko, šiuo metu apie skalūnų gavybą Lietuvoje neverta
kalbėti.
„Teismo sprendimas reiškia, kad esant reikalui, bus teisinis
pagrindas gavybai. (...) Tačiau šiuo metu sprendimas nėra aktualus,
jis yra į ateitį. Skalūnų dujos dėl situacijos rinkoje yra
praradusios aktualumą ir sprendimas tiesiog įneša ramybę“, – BNS
sakė K.Trečiokas.
Pasak jo, kritus naftos kainoms bei Paryžiuje susitarus dėl CO2
emisijos mažinimo, bendrovės nebesidomi galimybe išgauti dujas
Lietuvoje. Anot K.Trečioko, skalūnai aktualūs galėtų tapti nebent
po penkmečio.
„Bent penketą metų prie šio klausimo nereikėtų grįžti“,
– teigė ministras.
KT nutarė, kad hidraulinį ardymą numatančios Žemės gelmių
įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Pataisos numato, kad
hidraulinio uolienų ardymo metu susidariusias atliekas, net jei jose
yra radioaktyvių ar toksiškų medžiagų, leidžiama palikti
dirbtinėse žemės gelmių ertmėse.
Į KT 2013 metų lapkritį kreipėsi Seimo Aplinkos apsaugos
komiteto vadovo socialdemokrato Algimanto Salamakino vadovaujama 34
Seimo narių grupė – jos teigimu, tokiu būdu išgaunant skalūnus,
tai neigiamai paveiktų aplinką ir žmonių sveikatą.
Lietuvoje žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas pretendavusi JAV
energetikos kompanijos „Chevron“ 2013 metais pasitraukė iš
konkurso dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje
ir reguliavimo aplinkoje. „Chevron“ vienintelė dalyvavo 2012
metais skelbtame pirmajame skalūnų dujų žvalgybos konkurse.
Spalio pabaigoje aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas BNS
teigė, kad artimiausiu metu skalūnų dujos šalyje nebus žvalgomos,
o Geologijos tarnyba atšaukė balandį patvirtinto jų žvalgybos ir
gavybos konkurso sąlygas.
Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai
Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.
