Skandalas Klaipėdoje: atliekos buvo vežamos iš Airijos

„Apie šiuos įtartinus juridinių subjektų veiksmus jau yra pranešta teisėsaugos pareigūnams, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. – Šioje istorijoje kol kas dar esama daug neatsakytų klausimų, į kurios atsakymus ir turėtų pateikti teisėsauga“.

Mero teigimu, uostamiesčio savivaldybė, gavusi duomenų, kad Klaipėdos uoste buvo iškrautos iš Airijos atgabentos atliekos, kurias neva planuota Lietuvoje tik išrūšiuoti. Todėl rugsėjo pradžioje paprašė Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atlikti skubų tyrimą. 

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus įvežti į Lietuvą atliekas iš kitų šalių būtent deginimui yra draudžiama bei tokia veikla užtraukia atsakomybę pagal LR Baudžiamąjį kodeksą.

Elektrinė skelbia, kad užkirto kelią

„Fortum Klaipėda“ paskelbė užkirtusi kelią atliekoms iš Airijos. „UAB „Fortum Klaipėda“ nutraukė sutartį su viena iš savo tiekėjų UAB „Šatruva“, paaiškėjus faktui, kad ši įmonė atvežė deginti atliekas iš Airijos. Lietuvoje atliekų įvežimas iš užsienio yra draudžiamas, o tokia veikla užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą“, – teigiama įmonės pranešime.

Atliekas iš Airijos į Lietuvą įvežė UAB „AV Investicija Plius“ ir beveik visą jų kiekį – 2913,98 tonos perdavė UAB „Šatruva“, kuri jas atvežė į UAB „Fortum Klaipėda“ deginti.

Pasak UAB „Fortum Klaipėda“ direktoriaus Juozo Donielos, įmonė principingai laikosi Lietuvoje galiojančių teisės aktų ir greitai reaguoja į bet kokią informaciją apie galimus nusižengimus.

„Lietuvoje yra draudžiamas atliekų importas iš kitų šalių energijai gauti arba šalinti sąvartyne. Ši nuostata yra įtvirtinta teisės aktuose ir ja privalu vadovautis. „Fortum“ kiekvienoje šalyje veikia pagal aukščiausius kokybės standartus, ne išimtis ir Lietuva. Klaipėdiečiai gali būti ramūs – taršos rodikliams šis faktas neturėjo jokios reikšmės, o atliekos iš užsienio jėgainėje nėra deginamos“,- teigė Juozas Doniela.

Bandymas deginti atliekas iš užsienio – pirmasis jėgainės, veikiančios Klaipėdoje nuo 2013m., istorijoje. Per metus „Fortum Klaipėda“ sudegina apie 180 tūkstančių tonų Lietuvoje susidariusių atliekų ir apie 70 tūkstančių tonų biokuro.

Turėjo vežti į Panevėžį

Šią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybė sulaukė atsakymo iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, patvirtinusio miesto atstovų įtarimus.

Leidimas „AV Investicija Plius“ suteikė teisę nuo šių metų liepos 29 d. iki kitų metų gegužės 30 d. į Lietuvą įvežti atliekas, bet tik jų rūšiavimui bendrovės atliekų tvarkymo įrenginyje Panevėžyje, o ne deginimui. Tačiau Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad šios atliekos rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 8 d. iš uosto buvo išvežtos ne į Panevėžį, o į uostamiestyje veikiančią „Fortum Klaipėda“ jėgainę bei čia sudegintos.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas Savivaldybei kartu pranešė, kad apie galimai nusikalstamą UAB „AV Investicija Plius“ veiklą jau informuota Klaipėdos apygardos prokuratūra. Taip pat kreiptasi ir į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl UAB „AV Investicija Plius“ išduoto leidimo panaikinimo.

Buvo bandoma ieškoti landų?

„Kur prasilenkiama su įstatymais ir kur kyla reali grėsmė žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei, privalome būti principingi ir budrūs“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Aplinkosaugininkų teigimu, į maišus sukrautos airiškos šiukšlės nepriskiriamos prie pavojingų medžiagų kategorijos, nesiskyrė nuo kitų. Jas deginant „Fortum“ elektrinėje, atmosferos taršos neužfiksuota.

Nepaisant to, atliekų rinkos dalyvių nusikalstamos veiklos požymiai yra kone akivaizdūs – į Lietuvą įvežtos buitinės šiukšlės, kurių negalima naudoti, greičiausiai net nerūšiuotos supleškėjo „Fortum“ pakuroje.

„Galbūt kažkokie veikėjai ieškojo landų, bandė dangstytis oficialais dokumentais, kad atvežtines šiukšles mechaniškai rūšiuos, o iš tikrųjų jos buvo sudegintos“, – svarstė V.Grubliauskas.

Lietuvoje kasmet susikaupia apie 700-800 tūkst. tonų įvairių buities ir gamybos atliekų. Norint jas visas sudeginti, reikėtų dar dviejų tokio pajėgumo jėgainių kaip „Fortum“ termofikacinė elektrinė Klaipėdoje.

„Fortum Klaipėda“ anksčiau neišnaudojo visų savo pajėgumų. Naujos galimybės atsivėrė šiemet – jėgainei suteikta teisė deginti nepavojingas komunalines atliekas po antrinio rūšiavimo iš visų Lietuvos regionų.

Poveikio aplinkai dokumentuose nurodyta, kad 30 proc. „Fortum“ termofikacinėje elektrinėje deginamų žaliavų turi sudaryti biokuras. Čia pagaminama apie 40 proc. Klaipėdai reikalingos šilumos energijos.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkytojai už kiekvieną sudegintą šiukšlių toną „Fortum“ elektrinei su pridėtinės vertės mokesčiais moka apie 26,6 euro. Biokurą įmonė perkasi savo lėšomis ir rinkos kainomis.

Lietuva pagal pagal sąvartynuose laidojamų atliekų kiekį pirmauja ES – prieš ketverius metus ten nuguldavo apie 94 proc. šiukšlių. Panaši situacija Rumunijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, kitose Baltijos šalyse.

ES vidurkis – 38 proc. deginamų atliekų. Bene toliausiai šioje srityje pažengę ekologiškos Skandinavijos šalys. Švedijoje deginama beveik pusė surenkamų šiukšlių, 36 proc. – perdirbama, 14 proc. – kompostuojama. Švedai sąvartynuose laidoja tik 1 proc. visų savo atliekų.

Skandinavijoje šiukšlių degintojams nedraudžiama iš kitų regionų ir net iš kitų užsienio valstybių atsigabenti atliekų, iš kurių gaminama pigesnė šiluma ir elektros energija. Buitinės šiukšlės ten deginamos ir nerūšiuotos, nes gyventojai patys jas atrenka.

Pagal ES direktyvą aplinkos taršos mokestis už kiekvieną į sąvartynus nugulusią šiukšlių toną 2020 metais siekti 44,8 euro. Rūšiuojančių ir deginančių atliekas šalių gyventojai, juridiniai asmenys mokės mažiau.

Strateginiuose planuose numatytų šiukšlių deginimo įmonių Vilniuje ir Kaune statybos dėl įvairiausių priežasčių dar nėra pradėtos.