Vadovai piktnaudžiavo pareigomis?
Penktadienį, rugsėjo 18-ąją, teisiamųjų suolą pirmą kartą išbandė buvęs įmonės „Klaipėdos nafta“ (KN) generalinis direktorius Jurgis Aušra. Šiai valstybinei įmonei septynerius metus vadovavęs klaipėdietis į ankstesnius teismo posėdžius, kuriuose nagrinėjama „Naftos grupės“ byla, negalėjo atvykti dėl ligos.
Tarp teisiamųjų yra dar vienas buvęs „Klaipėdos naftos“ darbuotojas – komercijos direktoriaus pareigas ėjęs klaipėdietis Ričardas Milvydas. Jis sudarinėjo mazuto ir kitokių produktų tiekimo sutartis su „Naftos grupe“.
J.Aušra ir R.Milvydas kaltinami piktnaudžiavę tarnyba – esą jie sudarinėjo valstybei nuostolingas sutartis su šešėline veikla įtariama uždarąja akcine bendrove „Naftos grupė“.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad „Naftos grupei“ buvo sukurtos išskirtinės sąlygos pelnytis, monopolizavus iš Rusijos gabenamo vakuuminio gazolio perkrovą įmonės „Klaipėdos nafta“ terminale. Sutartys su tiekėjais buvo sudarinėjamos be jokių garantijų ir finansinių įsipareigojimų.
Piktnaudžiavimu tarnyba apkaltintas ir buvęs Šiaulių banko Klaipėdos filialo valdytojas Andrejus Vaičiulis, kurio dukra yra „Naftos grupės“ savininko 43 metų Artūro Urbučio sutuoktinė.
Teigiama, kad A.Vaičiulis esą įkalbinėjęs J.Aušrą priimti sprendimus ir atlikti tokius veiksmus, kurie pirmiausiai būtų palankūs jo žento valdomai įmonei „Naftos grupei“.
Baudžiamosios bylos medžiagoje pažymėta, kad per A.Vaičiulį „Naftos grupės“ valdytojams esą buvo nutekinama ir konfidenciali „Klaipėdos naftos“ informacija.
„Įgyvendinant nusikalstamus tikslus, siekta kurti išskirtines sąlygas „Naftos grupei“, kad „Klaipėdos nafta“ negalėtų tiesiogiai sudaryti sutarčių su kitais vakuuminio gazolio ir mazuto tiekėjais, operatyviai reaguoti į permainas rinkoje, keisti tarifų esant fiksuotoms KN terminalo paslaugų kainoms“, – tokia išvada skelbiama kaltinamajame akte.
Naudojosi išskirtinėmis teisėmis
Valstybės kaltinimą palaikanti Klaipėdos apygardos prokurorė Vaida Pužauskienė pažymėjo, kad vienintelis „Naftos grupės“ akcininkas Artūras Urbutis į nusikalstamą veiklą įtraukė savo brolį Antaną Urbutį, kuriam buvo patikėtos naftos krovinių tiekimu ir ekspedijavimu užsiimančios įmonės generalinio direktoriaus pareigos.
Generalinė prokuratūra konstatavo, jog „Naftos grupė“, būdama tik tarpininkė, stengėsi užvaldyti „Klaipėdos naftą“, gauti didžiausias per šios įmonės terminalą kraunamų naftos produktų kvotas ir jomis naudotis, kad kiti tiekėjai būtų priversti tartis su A.Urbučio įmone, taikstytis su jos naudai padidintais mazutu perpylimo tarifais.
„Klaipėdos nafta“ šioje byloje pripažinta civiline ieškove. Nukentėjusios valstybinės įmonės interesams atstovaujantis įgaliotasis atstovas Giedrius Danėlis teismui įteikė patikslintą ieškinį, kuriame dėl neteisėtų organizuotos grupės veiksmų padaryta turtinė žala įvertinta 20,8 mln. eurų (72,1 mln. litų).
Teigiama, kad 2006-2010 m. „Klaipėdos nafta“, kai jai vadovavo J.Aušra, pažeisdama įstatymus „Naftos grupei“ suteikė išskirtinę teisę perkrauti vakuuminį gazolį savo terminale fiksuotais tarifais. Dėl krovos kainų skirtumo rinkoje „Klaipėdos nafta“ esą patyrusi 12,4 mln. eurų žalą.
Teisiamųjų turtas areštuotas
Teisiamiesiems inkriminuota ir daugiau nusikaltimų. Nurodoma, kad bendromis grupuotės pastangomis 2008-2010 m. „Klaipėdos naftos“ mazuto perkrovos pajėgumai buvo neteisėtai rezervuoti „Naftos grupei“, bet verslininkai jų neišnaudojo, todėl valstybinė įmonė patyrė 3,7 mln. eurų žalą.
Kai J.Aušra vadovavo „Klaipėdos naftai“, įmonė nereikalavo, kad „Naftos grupė“ mokėtų už mazuto cisternų prastovas geležinkeliuose – 2007-2008 m. panaikintos daugiau kaip 604 tūkst. eurų vertės kreditinės sąskaitos. Generalinės prokuratūros tyrėjai tokį valstybės įmonės vadovų atlaidumą įvertino kaip nusikalstamą veiklą.
Už cisternų prastovas su „Lietuvos geležinkeliais“ atsiskaitė ne A.Urbučio ir jo brolio valdoma „Naftos grupė“ , o valstybės kontroliuojama „Klaipėdos nafta“, todėl neišvengta papildomų nuostolių.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai įtaria, kad J.Aušra sutiko valstybės įmonės lėšomis nepagrįstai apmokėti „Naftos grupės“ išlaidas paveiktas bendrininkų – A.Urbučio ir A.Vaičiulio.
Civiliniams ieškiniams užtikrinti areštuota apie 31,5 mln. litų teisiamųjų turto, skirtos kardomosios sankcijos – be teismo leidimo jie negali niekur neišvykti.
„Klaipėdos nafta“ patyrė nuostolių dėl organizuotos bendrininkų grupės galimai nusikalstamų veiksmų, todėl turtinę žalą jie visi turėtų atlyginti solidariai“, – sakė teisėjui Zigmui Pociui patikslintą ieškinį įteikęs G.Danėlis.
Už naftos produktų ekspedijavimą, perkrovą „Klaipėdos naftos“ terminale, konsultavimą ir kitokias paslaugas gautos lėšos esą buvo neteisėtai pervedamos į užsienyje registruotas įmones. Iš ten pinigai nuplaukdavo į Latvijos bankuose atidarytas sąskaitas.
Brolio pareigos – kurpti klastotes?
Prokurorai teisiamuosius apibūdina kaip organizuotą nusikalstamą sambūrį, kurio nariai žinojo, ką daro, ir net buvo pasiskirstę pareigomis: grupuotei ėmėsi vadovauti Artūras Urbutis, jo broliui Antanui Urbučiui jis pavedė klastoti sutartis ir apgaulingai jas įtraukti į „Naftos grupės“ buhalterinę apskaitą.
Buvęs Neringos miesto savivaldybės meras A.Vaičiulis, vėliau tapęs bankininku, ikiteisminio tyrimo medžiagoje prokurorų įvardytas kaip už ryšius su „Klaipėdos naftos“ vadovu J.Aušra atsakingas asmuo. Pastarasis anksčiau ėjo uostamiesčio mero pareigas, dirbo Klaipėdos apskrities administracijos viršininku.
Tyrėjai išsiaiškino, kad organizuotos grupės, kuriai esą dirigavo Artūras Urbutis, galimai neteisėta veikla buvo susijusi su užsienio šalyse specialiai įkurtomis ir registruotomis įmonėmis. Kaltinamajame akte jos nurodytos – Worldex“ LLC“, „Gaugler AG“, „Aliante Group LLC“, „Artelana“, „Artilona“.
Ryšius su šiomis įmonėmis koordinavo „Naftos grupės“ generalinis direktorius Antanas Urbutis. Prokurorų žiniomis, jis organizavo atsiskaitymus klastojant oficialius dokumentus, apgaulingai tvarkė įmonės buhalteriją brolio Artūro Urbučio nurodymu.
„Naftos grupės“ finansininkė Svetlana Popova, kaip įgaliotoji atstovė, valdė Latvijos bankuose atidarytas sąskaitas, į kurias buvo pervedinėjami Šveicarijoje, JAV registruotose įmonėse nusodinti pinigai.
Teismui perduotos bylos medžiagoje S.Popova įvardyta kaip nusikalstamu būdu įgytų lėšų kontrolierė ir kurjerė. „Naftos grupės“ finansininkė tuo pat metu buvo įmonės „Artilona“ vykdančioji direktorė.
Naujasis vadovas uždarė šiltnamį
Kaltinamiesiems teisme pažerti kaltinimai dėl oficialių dokumentų klastojimo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir turto legalizavimo, nuo valstybės nusuktų pelno mokesčių, piktnaudžiavimo tarnyba ir kitokių nusikalstamų veikų.
FNTT pareigūnai „Klaipėdos nafta“ ir jos partnerių veikla ėmė domėtis po to, kai ilgametis įmonės vadovas J.Aušra savo kėdę perleido Rokui Masiuliui, kuris dabar vadovauja Energetikos ministerijai.
„Kitų tiekėjų siūlymų dėl vakuuminio gazolio tekdavo atsisakyti tik dėl to, kad „Naftos grupei“ buvo sukurtos šiltnamio sąlygos – ji naudojosi išskirtinėmis teisėmis. Tokių dalykų valstybinė įmonė negali toleruoti“, – kalbėjo „Klaipėdos naftos“ vairą iš J.Aušros perėmęs R.Masiulis.
Panaikinęs „Naftos grupei“ suteiktas lengvatas R.Masiulis vėliau atleido iš pareigų komercijos direktorių R.Milvydą, kuris buvo tiesiogiai atsakingas už santykius su produktų tiekėjais arba jų tarpininkais.
R.Milvydas, kaip ir J.Aušra, iš „Klaipėdos naftos“ vadovybės pasitraukė abipusiu sutarimu.
