Pyktis jau neapsimoka?
Ignalinos atominės elektrinės pašonėje burzgia traktorius „Belarus“. Čia kostiumuotų ponų akivaizdoje repetuojama, kaip bus kraunamos ir 50 metų čia saugomos radioaktyvios atliekos.
Besisukiojantis traktorius pakelia ir gabena konteinerius, kuriuose turėtų būti radioaktyvios atliekos iš čia pat stūksančios Ignalinos atominės elektrinės. Iš tiesų konteineriai tušti. Bet juk tai repeticija. Su raudona juostele, pagiriamomis kalbomis ir minute fotografams.
Beveik 200 milijonų eurų kainuojančiose saugyklose pirmosios kenksmingos medžiagos bus talpinamos tik po poros metų. O dabar proga parodyti, kad pinigai nenuėjo vėjais.
Branduolines atliekas šalia Visagino ketinantys saugoti rusai antradienį pasikvietė daug garbingų svečių ne tik iš Briuselio, bet ir iš Rusijos, Vokietijos. Jie demonstravo, kaip yra pasiruošę priimti radioaktyvias atliekas, jas rūšiuoti pagal radioaktyvumo lygį, tada smulkinti, maišyti į betoną ir saugoti.
„Belarus“ traktorius sukiojasi ir branduolinio kuro saugykloje. Čia demonstruota, kaip bus gabenamas panaudotas branduolinis kuras. Tačiau tai nutiks tik po poros metų.
Saugyklų statybos vėluoja penkerius metus, bet tai santykių jau negadina. ES donorai pažadėjo atriekti dar didesnį kąsnį Ignalinos atominio monstro uždarymo darbams. Tad pyktis nei verta, nei apsimoka.
Pretenzijų niekas neturi
Radioaktyvių Ignalinos atominės elektrinės atliekų ir branduolinio kuro saugyklose aidi tik rusų kalba. Po to, kai saugyklas statančią vokiečių „Nukem Technologies“ įsigijo „Atomstroieksport“, rusai iškart perėmė viską į savo rankas.
Iki tol „Nukem Technologies“ kartu su buvusia Lietuvos vyriausybe buvo karo stovyje dėl vėluojančių darbų. Saugyklų statyba vėluoja jau kelerius metus. Tačiau valstybinė rusų kompanija pasirodė esanti lanksti derybininkė – karo kirvis užkastas, o saugyklų atidaryme rankas vieni kitiems spaudė tiek lietuviai, tiek rusai, tiek vokiečiai.
Nieko keista – tiek Rusijos valstybinei kompanijai, tiek vokiečiams Ignalinos atliekų kapinynas – stambus kąsnis. O ES šalys sutiko dar labiau padidinti uždarymo finansavimą, kad Ignalinos atominis 2038 metais saugiai virstų pievele.
„Abi pusės siekė susitarimo, ir jį pasiekė“, – diplomatiškai kalbėjo Energetikos ministras Rokas Masiulis. Tačiau pridūrė – padėjo geri derybininkai.
Regis, jokių pretenzijų neturi ir „Nukem Technologies“, kuriuos iš Lietuvos grasino išgrūsti tuometinis energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
„Mūsų tikslas yra baigti šį projektą. O kalbant apie santykius, visas projektas buvo evoliucija“, – teigė „Nukem Technologies“ atstovas Lietuvoje Jeanas Maureris. Rusų valdoma vokiečių kompanija sutartį su Lietuva pasirašė prieš dešimt metų.
10 milijonų eurų – jau ne nuostoliai
Negana to, Lietuvos pusė dabar netgi nedrįsta užsiminti, kad dėl konflikto ir užsispyrusių „Nukem“ mūsų šalis iki šiol patiria nuostolių. Mat dėl vėluojančių statybos darbų negali išgabenti branduolines kasetes, tad jų vis dar yra prikaupta antrajame atominės elektrinės reaktoriuje.
O tai reiškia, kad reaktorius turi būti prižiūrimas taip, lyg jis įprastai dirbtų. O tai – kainuoja. Ir labai daug.
Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius Darius Janulevičius pripažįsta – jei ne vėlavimai ir konfliktai, saugyklos veiktų jau šiandien.
„Tai yra ne nuostoliai, o veiklos sąnaudos. Kurą tebelaikome reaktoriuose, o tai per metus kainuoja apie 10 milijonų eurų“, – teigė D.Janulevičius.
Tiesa, Lietuvos pusė pasiekė, kad „Nukem“ pinigus visada gaus už atliktus darbus, o ne avansu, kaip būdavo anksčiau.
