Lietuviai prisikiaulino, tad tilto pamatus perlies lenkai?

2015 m. rugpjūčio 13 d. 05:00
Audrė Srėbalienė („Lietuvos rytas“)
Kas vyksta po aukštosios įtampos „LitPol Link“ elektros laidais? Lenkijoje jų atramos jau iškilo, o lietuviams tenka taisyti klaidas ir darbuotis, kol tik būna šviesu.
Daugiau nuotraukų (1)
Nuo Kampuočių kaimo Lenkijoje iki Lietuvos sienos – maždaug 10 kilometrų, iki Punsko – maždaug tiek pat.
Šiame kaime ūkininkaujančio Juozo Pečiulio žemėje lygiai prieš metus iškilo maždaug 60 metrų aukščio „LitPol Link“ elektros linijos atrama. Tuo metu Lenkijos pusėje ji buvo pirmoji, o šiuo metu lenkai jau baigė visus statybos darbus.
„Kalnai išraustų žemių – atramų pamatams, kiekvienai jų – po 15 tonų suvirintos armatūros. Centimetro tikslumu išlietos ir pačios atramos“, – pasakojo J.Pečiulis apie jo žemėje pernai iškeltą statinį.
Tačiau „LitPol Link“ elektros tilto statybos Lietuvoje sukėlė didelių rūpesčių, kurie netruko pasiekti ir kaimynų.
Šįmet balandį Alytaus rajono Gluosnių kaime žuvo statyba besirūpinančios rangos įmonės „A.Žilinskis ir Ko“ elektromontuotojas. Tuomet paaiškėjo, kad 20 metrų aukščio atrama, ant kurios elektros laidus tvirtino vyras, išrovusi pamatų polius nuvirto ne šiaip sau.
Anot projekto užsakovės „Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento direktoriaus Karolio Sankovskio, atlikta ekspertizė parodė, kad šių atramų pamatai buvo suprojektuoti netinkamai.
To nepastebėjo ir projektų ekspertizę atlikusi įmonė.
„Pas mus pastaruoju metu netyla kalbos apie tai, kad ir Lenkija, ir Lietuva gali prarasti ES paramą, numatytą projektui.
Kalbama, kad lietuviai nori kviesti patirties turinčius Lenkijos statybininkus. O šie tvirtina, kad viską reikia statyti iš naujo“, – aiškino J.Pečiulis.
Kampinės atramos – tai elektros linijos laidus laikančios metalinės konstrukcijos, statomos elektros perdavimo linijos posūkių vietose. Tokių atramų Lietuvoje turi iškilti 30.
Kiek Lietuvai kainuos iš naujo suprojektuoti ir perstatyti atramas?
Pasak K.Sankovskio, papildomų išlaidų dėl šių darbų projekto užsakovė „Litgrid“ nepatirs.
„Įmonė „A.Žilinskis ir Ko“ atliko ir apmokėjo visus papildomus būsimos linijos saugumui būtinus darbus.
Šiuo metu rangovai dirba pasinaudodami visomis galimybėmis – nuo šviesos iki tamsos. Juk projektą privaloma baigti laiku – šiemet gruodį“, – kalbėjo K.Sankovskis.
Anot jo, dar birželį buvo nukeltos antžeminės atramų dalys, išardyti pamatai.
Atlikus geologinius tyrimus iš naujo buvo apskaičiuota kampinių atramų pamatams tenkanti apkrova ir jie suprojektuoti iš naujo. Šiuo metu pamatai kaip tik ir liejami.
Šių metų liepos viduryje Europos Komisija patvirtino Lietuvos–Lenkijos elektros jungties rangos darbų finansavimą (27 mln. eurų).
Elektros jungtis su Lenkija
„LitPol Link“ projektas jau šiemet turi sujungti Baltijos jūros regiono valstybių energetikos sistemas ir panaikinti izoliuotas energetines salas Europos Sąjungoje.
Elektros jungtį su Lenkija sudaro trys svarbiausi elementai: transformatorių pastotės abiejuose jungties galuose – Alytuje ir Luke (Lenkija), nuolatinės srovės intarpas Alytuje ir aukštosios įtampos elektros perdavimo oro linija, kurios bendras ilgis – 163 kilometrai.
Apytikslė Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ projekto vertė – apie 370 mln. eurų. Projekto sąnaudas dalijasi abi šalys.
Lietuvoje 400 kilovoltų aukštosios įtampos elektros perdavimo oro linija „LitPol Link“ driekiasi 51 kilometrą. Laidai turi pakibti ant 150 atramų, iš jų 30 – kampinės.
ElektraLitPol LinkLenkija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.