Brazilija, Meksika, Kolumbija, Jordanija, Pietų Afrikos Respublika, galop Mongolija ir Ukraina. Tai valstybės, kurios, kaip ir Lietuva, turi skalūnų dujų gavybos planų.
Šių šalių atstovai JAV Kolorado valstijoje domėjosi, kaip atrodo šių išsklaidytųjų angliavandenilių žvalgybos ir gavybos technologijos.
– JAV skalūnų dujos neišvengiamai siejamos su naftos bendrove „Chevron“. Ar teko bendrauti ir su jos atstovais? – paklausėme Kolorado valstijoje viešėjusios aplinkos viceministrės Daivos Matonienės.
– Su „Chevron“ nebuvo jokių kontaktų.
Bendravome tik su mokslininkais – aplinkosaugininkais ir geologais.
– Vanduo, išleistas iš gręžinio, dega nuo teršalų. Jis gali užteršti ir geriamąjį vandenį. Tai argumentai, kuriuos nuolat vartoja skalūnų gavybos priešininkai.
– Per mokymus JAV gaudžiau žinias būtent apie tai – ar yra nors menkiausias pavojus, kad tarša iš gręžinių pateks į aplinką.
Inžinieriai, geologai, technologai ir aiškino, ir rodė, kaip viskas vyksta. Norint gauti išsklaidytųjų angliavandenilių, skalūnai hidrauliniu būdu plėšomi 2,2–2,8 km gylyje. O požeminiai vandenys telkšo maždaug 300 metrų gylyje.
Mokslininkų teigimu, nėra jokios galimybės taršai patekti į požeminį vandenį, nebent įvyktų avarija.
Jos rizika labai maža. Kiekvienas gręžinys cementuojamas. Be to, pasak geologų, aukščiau esančios uolienos taip pat yra tam tikra siena, neleidžianti techniniam skysčiui veržtis į paviršių.
– Kas JAV stebi aplinkos, ypač vandens, taršą?
– Tai nuolat daro JAV Aplinkos apsaugos agentūra, o stebėsenos duomenys skelbiami viešai. Kai kuriose valstijose galioja teisės aktai, kurių paisydamos naftos kompanijos privalo skelbti uolienoms ardyti naudojamo skysčio cheminę sudėtį. Bet dažniausiai pačios įmonės tai daro gera valia.
Kolorado valstijoje pagal vandens stebėjimo programą vandens mėginiai tirti paimami prieš gręžimo darbus ir po jų. Visi duomenys lengvai pasiekiami.
– Pavyzdžiui, Lenkijoje žvalgant skalūnus panaudotas techninis vanduo išvalomas nuotekų valymo įrenginiuose. O kaip Amerikoje?
– Ten jis sukamas daugybę kartų. Tam skysčiui paruošti naudojamos išvalytos nuotekos, paviršinis arba jūros vanduo. Tik tuomet, kai skystis tampa nebetinkamas, jis išvalomas ir suleidžiamas į žemės gelmes.
Skystis – tai 99,5 procento smėlio ir vandens, o likutis – cheminės medžiagos. Svarbiausia pastarųjų sudedamoji dalis yra tirštiklis, kuris paprastai naudojamas gaminant kosmetikos gaminius ar indų ploviklius.
– „Chevron“ Lietuvoje nesitarė su bendruomenėmis, bet iškart pakišo ūkininkams pasirašyti sutartis, kad jie į savo žemę įsileistų dujų žvalgus. Ar JAV naftos bendrovės derina darbus su vietos gyventojais?
– Kolorado valstija yra išskirtinė. Skalūnų gavybos patirtis ten siekia 150 metų, joje veikia per 53 tūkst. gręžinių, o kasmet sumontuojama dar po 2 tūkst. naujų.
Vien 2014 metais ten buvo gauta 1,6 trilijono kub. metrų dujų.
Bet ir dabar vieni gyventojai yra už skalūnų gavybą, kiti prieš. JAV žmonės taip pat nepatenkinti, kad pro jų namus ima važinėti didžiuliai sunkvežimiai – jie ir triukšmą kelia, ir kelius apgadina.
– Kokius mokesčius JAV naftininkai moka valstybei?
– Bendrovės moka 12,5 proc. dujų gavybos mokestį, Lietuvoje jis numatytas 15 proc. Be to, pas mus 10 proc. to mokesčio atiteks savivaldybei, kurios teritorijoje vyks žvalgyba.
Maža to, Lietuvoje parengti daug griežtesni aplinkosaugos reikalavimai nei JAV. Numatyta, kad ir prieš dujų žvalgybą, ir prieš gavybą įmonės privalės atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą.
Vis dėlto pasižvalgius Kolorado valstijoje mano optimizmas dėl skalūnų dujų kiek sumenko. Dabar labiau norėtųsi įsitikinti, ar Lietuvoje apskritai yra tų dujų.
Antai Lenkijoje viena po kitos uždaromos žvalgybos aikštelės, nes nustatyta, kad ištekliai per menki, o gavybos technologija labai sudėtinga ir brangi.
Bet, anot JAV mokslininkų, teorinės prognozės yra nieko vertos. Taigi kol nebus padarytas bent vienas žvalgomasis gręžinys, liks tik spėlionės.
Vis dėlto norėtųsi žinoti, ar nors kiek turime tų skalūnų dujų.
Ministras skeptiškas
Pats aplinkos ministras Kęstutis
Trečiokas pradeda skeptiškai vertina galimybę skelbti naują
skalūnų dujų žvalgybos konkursą. Anot jo, naftos ir dujų kainos
yra žemos, tad gali neatsirasti norinčiųjų ieškoti dujų
Lietuvoje, rašo BNS.
„Aš kuo toliau, tuo skeptiškiau žiūriu į poreikį čia
žvalgyti“, – spaudos konferencijoje Vilniuje antradienį sakė
K.Trečiokas.
Jo teigimu, tai gali būti „tuščias šūvis“, nes paskelbus
konkursą, neatsiras norinčiųjų žvalgyti skalūnų.
Ministras aiškino, kad potencialūs investuotojai šiuo metu
nesidomi galimu konkursu, nors informacija išplatinta per Lietuvos
ambasadas užsienyje.
K.Trečiokas tikino, kad šiuo metu jis siūlytų susilaikyti nuo
konkurso, bet dėl to turėtų apsispręsti Vyriausybė.
„Spręsime kolektyviai, nenoriu primesti savo nuomonės“, –
teigė jis.
Vyriausybė gegužę iki keturių mėnesių pratęsė formalų
konkurso ieškoti skalūnų naftos ir dujų vakarų Lietuvoje,
Tauragės-Šilutės plote, skelbimo terminą. Netrukus po to
Geologijos tarnyba turėjo pasirašyti naujo konkurso sąlygas.
K.Trečiokas BNS anksčiau sakė, jog konkurso pradžia
pratęsta, kad būtų galima apsitarti su potencialiais
investuotojais, o tam reikėtų maždaug 2 mėnesių.
2012 metais skelbtame pirmajame konkurse dalyvavo vienintelė
pretendentė – JAV bendrovė „Chevron“, tačiau po metų ji
pasitraukė dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių,
teisinėje ir reguliavimo aplinkoje.
Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai
Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.
