Tai įprasti kasdienio gyvenimo scenarijai daugumoje Vakarų Europos valstybių, tačiau Lietuvoje pilietiško elgesio pavyzdžių dar ne tiek daug, o neretai toks poelgis palydimas ir epitetu – skundikas, ar dar blogesne, iš kalėjimo atėjusia žargonybe – „stukačius“.
Sąmoningi lietuviai, taip pat ir kalbinti elektros tinklus prižiūrintys specialistai teigia, kad pilietiški žmonės, pirmieji pranešantys apie nelaimes, avarijas ar ilgapirščių veiksmus, yra atsakingi už tai, kad neteisybės Lietuvoje mažėtų. Būtent tokie žmonės padeda apsaugoti turtą, nubausti pažeidėjus, o kartais ir gelbsti gyvybes.
Automobilį aplamdžiusią vairuotoją pamatė iš balkono
Prieš keletą metų populiarus tinklaraštininkas Mykolas Pleskas, geriau žinomas Mykolo „Klecko“ vardu, aprašė jam nutikusią istoriją, kai vėlų vakarą iš savo namų balkono pamatė, kaip neradusi vietos pastatyti automobilio, atbuline eiga važiuojanti mergina kliudė šalia stovintį kitą automobilį.
„Aš iš balkono tąkart šūktelėjau „Tai taip ir nuvažiuosit?“
Vairuotojos draugas, sėdėjęs keleivio vietoje, man atsakė „Tai ateik pats pasižiūrėti“, – prisimena M. Pleskas.
Tuo metu automobilio vairuotoja jau važiavo savais keliais.
Pilietiškas vilnietis tąkart iškvietė policiją, dalyvavo varginančiame dokumentų pildyme, o vėliau ir liudijo teisme, kur iš sukeltos avarijos vietos pasišalino vairuotoja. Pastarajai buvo atimta teisė vairuoti automobilį ir paskirta tūkstantinė bauda.
Paklaustas apie tai, kas paskatino pranešti policijai, M.Pleskas prisiminė, kad dar būdamas paauglys pro langą pamatė girtą kaimyną, sėdantį prie automobilio vairo, tad kone automatiškai nuėjo prie telefono, pakėlė ragelį ir paskambino policijai.
„Tikriausiai stiprios vertybės šeimoje įaugo į kraują ir toks pilietiškas elgesys man tiesiog atrodo norma.
Tuo konkrečiu atveju, kai mergina kieme kliudė kitą automobilį ir ramiausiai pabėgo, dar ir sukilo pyktis. Mano paties automobilį kažkas buvo bjauriai apibraižęs ir pabėgęs. Man – keli šimtai eurų nuostolio, o nežinomam smulkiam niekšeliui – jokios atsakomybės. Tai paprasčiausiai nemalonu“, – sako tinklaraštininkas.
Pranešti nieko nekainuoja
M.Pleskas tąkart bendraudamas su policija sugaišo valandų valandas savo laiko, bet rūpesčiu to vis tiek nevadina.
„Tai atiduotos kelios valandos asmeninio laiko, kurį sugaišau vardan šiek tiek geresnės valstybės. Įstatymai yra tam, kad jų laikytumėmės, o tie, kurie jų nesilaiko, turi būti nubausti“, – savo motyvus aiškina pašnekovas.
Anot M.Plesko, vairuotojos artimieji ir draugai, padarę netyčinę avariją ar kokį smulkų nusikaltimą, ateityje stipriai pamąstys, ar verta pabėgti iš įvykio vietos, ar visgi geriau paskambinti policijai ir atsakyti už savo veiksmus.
„Tokiu būdu sąmoningumas visuomenėje auga, žmonės nebijo prisiimti atsakomybės ir smulkių niekšelių mažėja“, – mano tinklaraštininkas.
Pranešimų daugėja
Specialistai pastebi, kad pilietiškų žmonių poelgių daugėja, o tai byloja ir apie pamažu besikeičiantį Lietuvos piliečių požiūrį.
Elektros tinklų skirstymo bendrovės LESTO Prevencijos ir kontrolės skyriaus vadovas Vidmantas Bruzgys sako, kad kas mėnesį į pasitikėjimo liniją, elektroniniu paštu ir kitais būdais LESTO gauna 90 -110 pranešimų apie įvairias galimai nelegalias veiklas.
„Vien pernai pagal gyventojų pranešimus aptikti 8 nelegalaus prisijungimo atvejai ir 3 nelegaliai įrengtos elektros atšakos, jų dėka surašyti aktai, kurių suma viršija 29 tūkstančius eurų. Gyventojai praneša ir apie kitas pavojų keliančias situacijas – štai ne taip seniai į LESTO kontaktų centrą paskambinusi moteris informavo, kad Jacunskų kaime važiuojamojoje kelio dalyje guli aukštos įtampos oro linijos laidai, per kuriuos važiuoja automobiliai“, – pasakoja V.Bruzgys.
LESTO reagavo žaibiškai – nustatė įvykio vietą, išjungė netoliese einančias aukštos įtampos elektros linijas. Tyrimą atliekanti operatyvinė brigada išsiaiškino, kad pranešimo vietoje vykdomi oro linijos darbai ir elektros įtampa toje vietoje atjungta, tad elektros tiekimas išjungtose linijose atnaujintas.
„Moters pasielgta itin pilietiškai – minėta ponia galėjo tiesiog imti ir nuvažiuoti, nesukti galvos dėl ant kelio gulinčių laidų, bet galimam pavojui abejinga neliko“, – džiaugiasi LESTO atstovas ir įspėja, kad „nors šį kartą pavojaus nebuvo, pranešantysis apie tai negali žinoti, tad pranešti yra būtina. Šioje srityje atsarga gėdos nedaro“, – įsitikinęs V.Bruzgys.
Jam antrina ir skirstomuosius dujotiekius prižiūrinčios bendrovės „Lietuvos dujos“ Dujų tinklo tarnybos vadovas Dalius Svetulevičius.
„Neretai susiduriame su atvejais, kai reaguojant į gyventojų pranešimą apie sklindančius dujų kvapus, būna pričiumpami nelegaliai prie sistemos prisijungę asmenys. Pastarųjų saviveikla dujininkams kelia ypatingą nerimą, nes nelegalios dujų atšakos dažniausiai įrenginėjamos atliekant gręžimo ir kitokius pavojingus darbus, kurių metu neišvengiama dujų nuotėkių, keliančių rimtą pavojų aplinkiniams.
Todėl žinančių, tačiau dėl įvairių aplinkybių apie nelegalius dujų vartojimo atvejus nutylinčių piliečių prašome nedelsti ir pranešti nemokama pasitikėjimo linija arba avarinei dujų tarnybai. Nelegalūs dujų vartotojai gali sukelti didelius gaisrus ar net galingus sprogimus“, – įspėja D. Svetulevičius.
Keičiantis visuomenei, sąmoningesni darosi ir žmonės
Tiek kalbintų įmonių, tiek ir kitų institucijų atstovai pastebi, kad gerosios praktikos Lietuvoje, kai sąmoningi žmonės nenumoja ranka prieš matomą neteisybę – daugėja. Vadinasi, senoji tradicija pamažu nyksta ir daromės panašesni į savo kaimynus Vakaruose.
„Apie girtą kaimyną už vairo, apie sukčių ar apie miške nuodingas atliekas užkasantį žmogų pranešęs žmogus būdavo smerkiamas, žeminamas, jam buvo liepiama nesikišti ne į savo reikalus“, teigia M.Pleskas. Anot jo, anksčiau tai buvo vadinama vien tik skundimu, o pranešėjai – „stukačiais“.
Bet M.Pleskas džiaugiasi, kad valstybė keičiasi milžiniškais žingsniais, o kartu keičiasi ir žmonių požiūris į bendrus reikalus. Pasako jo, augant pragyvenimo lygiui, auga ir pilietiškumas, nes žmonės nebėra tiek pikti, užsidarę savyje, vis mažiau džiaugiasi, kai „dega kaimyno tvartas“.
