Šioje pataisoje, kuriai pritarė 338 EP nariai, nepritarė 319, o
susilaikė 42, teigiama: „Parlamentas mano, kad hidraulinio ardymo
vykdymas Sąjungoje kelia riziką ir neigiamas pasekmes klimatui,
aplinkai ir visuomenės sveikatai ir dėl jo kyla grėsmė, kad nebus
pasiekta ilgalaikio ES anglies dioksido kiekio mažinimo tikslo;
taip pat mano, kad atsižvelgiant į ribotas netradicinių rūšių kuro
galimybes prisidėti patenkinant būsimus ES energijos poreikius,
taip pat į aukštas investicijų ir eksploatavimo išlaidas,
hidraulinis ardymas nėra perspektyvi technologija; todėl ragina
valstybes nares neleisti naujos veiklos, kuri apimtų netradicinių
rūšių kuro žvalgymą ar gavybą ES, kol nebus įrodyta, kad jis saugus
gamtai, piliečiams ir darbuotojams.“
Priėmus šią pataisą, už A.Saudargo parengtą rezoliuciją
balsavo 277 EP nariai, 315 buvo prieš, o 111 susilaikė.
Antradienio vakarą surengtoje diskusijoje šia tema kalbėjo ir
keletas Lietuvoje išrinktų europarlamentarų.
„Be geresnės komunikacijos, bendradarbiavimo ir kalbėjimo vienu
balsu su trečiosiomis šalimis Europa negalės užtikrinti bendros
energetikos politikos ir energetinio saugumo. Privalome pasiekti,
kad solidarumas [..] būtų ne vien tik žodžiai, bet konkretūs
veiksmai“, – kalbėjo EP pranešėjas A. Saudargas (Europos liaudies
partija). Jis ragino ypatingą dėmesį skirti tiekėjų įvairinimui,
taip pat vietos energijos gamybos didinimui ir skatinimui. „Turime
ir galime naudoti vietos išteklius – iškastinį kurą,
atsinaujinančius energijos šaltinius bei pažangias technologijas“,
– akcentavo jis, ragindamas kartu „neužmiršti, kad Europoje vis dar
yra energetinių salų, kurias būtina integruoti į Europos tinklus“.
„Gilėjanti įtampa tarp Europos Sąjungos ir Rusijos siunčia
rimtą signalą visai ES kuo skubiau sukurti visiškai sujungtą,
integruotą ir sukrėtimams atsparią energetikos sąjungą“, – pažymėjo
Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai). Pasigedęs
regioninio požiūrio energetinio saugumo srityje, jis atkreipė
dėmesį į būtinybę sinchronizuoti Baltijos regiono elektros tinklus
su likusios ES tinklais. Z. Balčytis taip pat apgailestavo, kad
„iki šiol nebuvo imtasi veiksmų politiškai remti tas valstybes
nares, kurios ir toliau nori naudoti ar vystyti branduolinę
energetiką“.
Savo ruožtu Bronis Ropė (Žalieji) kritiškai vertino
branduolinės energijos ateitį ir pageidavo „ryžtingesnio raginimo
atsisakyti ištikimybės praėjusio amžiaus artefaktams: didelę žalą
galinčiai kelti branduolinei energetikai bei didelę žalą darančiai
iškastiniu kuru paremtai energetikai“. Paprašytas patikslinti savo
poziciją dėl branduolinės energijos jis pažymėjo: Gamybos metu,
jeigu nėra avarijų, viskas gerai. Bet kaip paskui išspręsti
panaudoto kuro, branduolinių atliekų klausimus? Šiandien Europoje
atsakymo nėra, yra tik sprendimas penkiasdešimčiai metų. O kas
toliau?“.
Antanas Guoga (Liberalai ir demokratai) kvietė nuo strategijų
pereiti prie konkrečių veiksmų.
„Šiandien trijų ES valstybių
elektros rinkos priklauso nuo išorinio tiekėjo – Rusijos. Tai
didina techninį pažeidžiamumą, taip pat, atsižvelgus į dabartinę
geopolitinę situaciją, sumažina energetinio saugumo lygį“, – teigė
europarlamentaras. Jis kartu pažymėjo, kad atspariai energetinei
sąjungai nepakanka vien tik infrastruktūros, o būtinas ir
sinchronizavimas. „Mums reikia solidarumo, bendradarbiavimo ir
europinio požiūrio tarp ES valstybių, kuris leistų užbaigti šią
nepriimtiną situaciją“, – sakė A.Guoga.
