Priešginių (Joniškio r.) kaime gyvenantis smulkusis ūkininkas su elektros tiekėjais pirmąkart susikibo 2006 metų pabaigoje.
P.Šonta sukilo prieš tuometę Vakarų skirstomųjų tinklų bendrovę, nes jam pabodo elektrikų nuolat išvažinėjami laukai. Galinga technika į juos įvažiuodavo dažnai, nes nedideliame 1,74 hektaro ūkininko sklype įrengta elektros pastotė ir 19 stulpų.
Kivirčas su elektrikais galiausiai virto 43 bylomis, iš kurių ne viena jau nukeliavo ir iki Strasbūro teismo.
Pareikalavo mokesčio
Vyras apskaičiavo, kad elektros tiekėjui priklausantys įrenginiai ir jiems priskirtos apsauginės zonos užima beveik 20 arų. Todėl P.Šonta pareikalavo mokėti už naudojimąsi svetima nuosavybe arba iškelti pastotę ir stulpus iš jo žemės.
Ūkininkas pareiškė nemokėsiąs už elektrą, kol su juo nebus sudaryta nauja sutartis, todėl 2007 metų sausio 15 dieną jam buvo išjungtas elektros tiekimas. Oficiali priežastis – nesumokėta 16,92 euro (tada 58,41 lito) skola.
Kivirčas virto 43 bylomis
Istorija sulaukė dar didesnio atgarsio, kai į P.Šontos sodybą įsiveržė gamtosaugininkai. Mat stirną sumedžiojęs ūkininkas netinkamai užpildė medžioklės dokumentus.
Vyriškis padavė į teismą nekviestus svečius, nes jie be leidimo brovėsi ir į ūkines patalpas, ir į gyvenamąjį namą.
P.Šonta pasiekė tik moralinę pergalę, nes teismas civilinio ieškinio nepatenkino.
Su valdininkų priešprieša susidūręs ūkininkas nebuvo linkęs nusileisti – į teismą padavė ne tik elektros tiekėjus ir gamtosaugininkus, bet ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nesuteikusius teisininkus.
„Nesileidau mindomas – mano iniciatyva iškeltos 43 bylos, kelios iš jų jau pasiekė ir Strasbūrą, – sakė P.Šonta. – Per tuos metus įlindau į skolas, smarkiai sušlubavo sveikata, bet sustoti neketinu – turiu eiti iki galo dėl anūkų ateities.“
Apskaičiavo milžinišką žalą
P.Šonta kreipėsi į teismą, kad iš bendrovės LESTO būtų priteistas metinis 434,43 euro mokestis už kiekvieną jo žemėje stovintį stulpą.
Kelių valstybinių institucijų specialistai apskaičiavo, kad dėl vieno elektros stulpo žemės savininkas per metus patiria 23,14–29,83 euro papildomų išlaidų.
„Šis dokumentas buvo dingęs valdininkų stalčiuose, bet teismui pavyko jį išsireikalauti“, – sakė užsispyrėlis. Be to, P.Šonta pareikalavo, kad jam būtų sumokėta beveik 400 tūkstančių eurų kompensacija už patirtą neturtinę žalą.
Ją atlyginti ūkininkas prašė ir dėl negrįžtamai suprastėjusios sveikatos, ir dėl nepatogumų, patirtų gyvenant be elektros.
„Apskaičiavau pagal monopolinės įmonės vadovų mėnesio algą“, – sakė P.Šonta.
Nemokamai naudotis negalima
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai P.Šontos pretenzijas atmetė kaip nepagrįstas, bet kaimietis nenurimo – padavė kasacinį skundą Lietuvos aukščiausiajam teismui (LAT).
Šis panaikino žemesnės instancijos teismų nutarčių dalį, kuria atsisakyta atlyginti patirtą turtinę žalą.
LAT nustatė, kad naudotis svetima nuosavybe neatlygintinai negalima: „Servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis. Servitutu yra varžoma savininko nuosavybės teisė, todėl tarnaujančiojo daikto savininkas dėl jo nustatymo gali patirti nuostolių.“
Teisėjai išaiškino, kad savininko patiriama žala galėtų būti kompensuojama vienkartine ar periodine išmokomis, ir grąžino šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kita ieškinio dalis dėl patirtos neturtinės žalos buvo atmesta.
„Tai tik pirmas žingsnis, nes dar reikės įrodyti ir prisiteisti žalą“, – teismo sprendimu džiaugėsi P.Šonta.
Elektros tiekimas nutrauktas teisėtai
Martynas Burba
LESTO atstovas
„LESTO yra Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius ir visuomeninis elektros energijos tiekėjas. Paslaugas teikiame daugiau nei 1,6 mln. klientų.
Skirstomąjį elektros tinklą sudaro įvairūs įrenginiai, tarp jų – net 120 tūkst. kilometrų elektros linijų. Jos stovi valstybės arba privačioje žemėje, kad elektra pasiektų kiekvieną vartotoją ir užtikrintų visų bendrą interesą.
Reaguodami į P.Šontos reikalavimą mes savo poziciją taip pat grindėme galiojančiu reguliavimu, kuris nustato mūsų ir vartotojo pareigas bei atsakomybę. Deja, iki šiol mums nepavyko rasti sutarimo su P.Šonta.
Nagrinėdamas P.Šontos skundą LAT nepriėmė sprendimo dėl gauto reikalavimo priteisti kompensaciją už naudojimąsi nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.
LAT nusprendė perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes teismai iš esmės šio klausimo nagrinėdami bylą nesvarstė.
Be to, LAT konstatavo, kad P.Šonta nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, o bendrovė teisėtai nutraukė elektros energijos tiekimą P.Šontos elektros įrenginiams ir pripažino, jog reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas.“
