Niekas pasaulyje dar neišrado efektyvesnio būdo valdyti įmonę, kaip tik siekti pelno. Tokia investuotojų nuostata visiems žinoma. Ji tinka net ir tuo atveju, kai kalbama apie valstybines energetikos įmones.
Tačiau skeptikai nuolat primena, kad pelno sąskaita vartotojams galėtų būti mažinami įvairūs tarifai.
Žinoma, tam ir darbuojasi rinkos reguliuotojai, kurie nustato pelno dydį. Tačiau jei įmonei nebus keliama atitinkamų užduočių, tiesiog neliks motyvacijos geriau ir efektyviau dirbti.
Laikas didinti vertę
Investicinių portfelių valdytojai pastaruosius kelerius metus negaili komplimentų energetikos ūkyje besidarbuojančių įmonių vadovams.
Vartotojams užtikrinti mažiausi elektros ir dujų tarifai per pastaruosius penkerius metus.
Savo ruožtu šias paslaugas teikianti „Lietuvos energijos“ įmonių grupė pasiekė geriausių veiklos rezultatų.
„Dar prieš 5–7 metus, investuotojų požiūriu, energetikos sektoriaus padėtis buvo labai liūdna.
Bet dabar ji keičiasi į gerąją pusę: matome normalią bendrovių struktūrą, jos orientuojasi į kuo geresnius rezultatus“, – pokyčius įvardijo įmonės „Finasta Asset Management“ investicijų portfelio valdytojas Vaidotas Rūkas.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovo Mariaus Dubnikovo, optimistiškai nuteikia LESTO ir „Lietuvos dujų“ sujungimas ir pateikti optimizavimo planai. Tad bendrovių vertės didinimas jau yra savaiminis tikslas.
Energetikos įmonėms reikia daugiau lėšų investicijoms, ypač tinklų remontui. Todėl papildomų akcijų išleidimas galėtų būti vienas būdų, kaip pritraukti trūkstamų pinigų.
Pasak „Lietuvos energijos“ vadovo Daliaus Misiūno, akcijų biržoje jau listinguojamos valstybės valdomos energetikos įmonės yra beveik pasiruošusius tapti didesnėmis kapitalo rinkos žaidėjomis.
Jos galėtų pritraukti pakankamai finansų sau bei investuotojų dėmesio kitoms šalies bendrovėms.
Verslas ar socialinė paslauga?
Tačiau Lietuvoje neretai dar ginčijamasi, ko turėtų siekti energetikos įmonė, – mažesnių tarifų ar didesnių dividendų? O gal tai suderinama?
Anot V.Rūko, geriausia paskata siekti efektyvios veiklos – pelnas. Tačiau jis turėtų būti teisingai paskirstomas tarp vartotojų ir savininkų.
„Jei įmonė būtų pelno nesiekianti organizacija, nebūtų jokios motyvacijos taupyti. Priimtų šimtus žmonių, tarp jų – ir „savų“. Kai nėra motyvacijos, pateisinti galima viską“, – sakė V.Rūkas.
Tačiau reikia atsižvelgti ir į valstybės interesus, nes valstybė – įmonės savininkas, kuriam tikrai geriau, jeigu bendrovė yra pelninga.
Pasak M.Dubnikovo, jei energetikos įmonės būtų priskirtos socialines paslaugas teikiančioms bendrovėms, apie efektyvų jų valdymą būtų sunku kalbėti. Mat visame pasaulyje tokios kompanijos vadovaujasi verslo principais, tačiau, žinoma, griežtai prižiūrimos reguliuotojų.
Reikia aiškių taisyklių
Investuojantys į „Lietuvos energijos“ valdomas įmones ar besirengiantys tai daryti verslo subjektai ne kartą yra išaiškinę, kad būtina užtikrinti ilgalaikį reguliavimo tvarumą ir stabilumą.
Tai leistų įmonėms racionaliai investuoti, valdyti turtą ir užtikrinti prognozuojamus veiklos rezultatus.
Šiuo metu būtent tokio aiškumo pasigendama: sprendimai priimami atgaline data, energetikų pasiekti rezultatai iš jų atimami, visa nauda atitenka vartotojams.
„Už taisyklių aiškumą įmonės netgi pasiruošusios atiduoti dalį pelno. Galime dirbti gaudami mažesnę grąžą, jei žinosime, kad taisyklės stabilios ir nesikeis“, – sakė D.Misiūnas.
Siūlo šiek tiek palūkėti
Tačiau prisiminkime galimą papildomą akcijų išleidimą, kurio taip laukia tiek investuotojai, tiek energetikos įmonės.
Šiuo metu biržoje listinguojamų energetikos įmonių akcijos nėra tokios patrauklios, kokios galėtų būti. Laisvų akcijų tėra apie 6 procentus, o toks kiekis stambiųjų investuotojų nedomina, kad ir kaip energetikos įmonė stengtųsi būti patraukli.
„Užsienio investuotojai nesidomi akcijomis, nes nėra kritinio jų kiekio. Viskas pasikeistų išleidus papildomą „Lietuvos energijos“ akcijų emisiją.
Valstybinės energetikos įmonės parodė, kad sugeba optimizuoti veiklą. LESTO ir „Lietuvos dujų“ sujungimas – tik vienas geras ir sveikintinas pavyzdys. Geroji praktika gali persikelti ir į kitas didžiąsias įmones“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas M.Dubnikovas.
Tačiau akcijų išleidimą jis siūlo šiek tiek atidėti – bent iki 2017 metų. Kodėl?
„Todėl, kad valstybė dabar gautų mažiau nei tuomet, kai būtų pabaigta vertės grandinės išgryninimo programa ir kiti svarbūs projektai energetikos įmonėse“, – sakė M.Dubnikovas.
Jo nuomone, artimiausius dvejus metus energetikams derėtų toliau tęsti pradėtus optimizavimo procesus, didinti pinigų srautus ir taip kelti įmonių akcijų vertę.
Uždegus žalią šviesą naujai akcijų porcijai, stambūs užsienio investuotojai netruktų susidomėti. O akcijos būtų parduotos už gerokai patrauklesnę kainą nei dabar.
Investuotų pensijų fondai
2016 metais valstybės valdoma „Lietuvos energijos“ grupė Vilniaus ir Kauno šilumos pertvarkos projektams bei elektros skirstymo bendrovės LESTO ilgalaikei investicinei programai reikalingą finansavimą planuoja pritraukti kapitalo rinkose.
Vakaruose investicijos į energetikos kompanijas yra vienos patraukliausių.
Taip reikiamų lėšų pritraukia žinomos energetikos bendrovės, taip savo verslą plečia ir vertę augina valstybės kontroliuojamos energetikos bendrovės Europoje – danų „Dong Energy“, suomių „Fortum“, čekų CEZ.
Ką Lietuvoje domintų energetikos įmonių akcijos?
Pavyzdžiui, „Swedbank“ pensijų fondai Lietuvoje jau irgi domisi investicijomis į elektros tiekimo infrastruktūrą. Tokia veikla Lietuvoje užsiima elektros skirstymo įmonė LESTO.
Tačiau yra vienas trūkumas – pernelyg mažai laisvų akcijų.
„Kol kas yra tik 5,61 proc. laisvų šios įmonės akcijų ir jų likvidumas mažas, todėl investuoti negalime. Reikia, kad laisvų akcijų dalis sudarytų 20–30 proc.“, – nurodo „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Aurimas Maždžierius.
Jis atskleidė, kad dabar „Swedbank“ pensijų fondai Lietuvoje į energetikos sektoriaus obligacijas galėtų investuoti iki 50 mln. eurų, o į akcijas – 10 mln. eurų.
„Energetika yra valstybės reguliuojamas sektorius. Todėl svarbu, kad reguliavimas būtų toks, jog būtų įmanoma prognozuoti šio sektoriaus ateitį, o su juo susijusios įmonės išliktų pelningos.
Dėl to valstybė turėtų turėti aiškų planą ir jo laikytis“, – tvirtino A.Maždžierius.
Priklauso nuo politinės valios
Investicinių portfelių valdytojas V.Rūkas pastebėjo, kad šiuo atveju daug kas priklauso nuo valdžios pozicijos. Nors energetikos įmonių vadovai ir pareiškė norą didinti vertę išleidžiant daugiau akcijų į rinką, tam turėtų pritarti politikai.
„Investuotojams turėtų būti pasiūlyta daugiau akcijų, tačiau tam reikia politinio sprendimo, nes įmonių vadovai gali tik rekomenduoti. Tikiuosi, kad rinka bręsta tokiems pokyčiams“, – sakė V.Rūkas.
„Lietuvos energijos“ skolinto kapitalo dalis sudaro 13 proc., todėl bendrovė savo veiklą daugiausia finansuoja nuosavo kapitalo lėšomis.
Ilgalaikėje „Lietuvos energijos“ strategijoje numatyta optimizuoti įmonių grupės kapitalo struktūrą.
„Galima sakyti, kad šiuo metu įmonė nepanaudoja savo galimybių, nes kapitalo kaina didesnė, nei reguliuotojo leidžiama uždirbti grąža. Antai ilgo termino skolinimosi sąnaudos siekia 3–4 proc., o nuosavo kapitalo – daugiau negu 9 proc.
Tuo metu reguliuotojo nustatyta leistina investicijų grąža siekia tik kiek daugiau nei 6 proc. reguliuojamos turto bazės vertės.
Tokią situaciją esame paveldėję iš anksčiau, tačiau ji netenkina nei mūsų akcininkės valstybės, nei potencialių investuotojų“, – paaiškino „Lietuvos energijos“ finansų ir iždo direktorius Darius Kašauskas.
Jis sakė, kad „Lietuvos energija“ mato galimybių pati užtikrinti investicinių projektų finansavimą iki 2020 metų.
Be to, energetikai apskaičiavo, kad optimaliausia būtų, jeigu skolos ir nuosavybės santykis sudarytų atitinkamai 60 proc. skolinto kapitalo ir 40 proc. nuosavo.
Reikia kredito reitingo
Kai kuriuos strateginius projektus „Lietuvos energija“ pradės įgyvendinti jau 2016 metais ir tada reikės vykdyti investicijas. Todėl 2015 metais bendrovė ruošis prisistatyti potencialiems investuotojams tarptautinėje rinkoje. Vienas darbų – įgyti kredito reitingą.
D.Kašauskas teigė, kad, pagal „Moody’s“, „Fitch“ ar „Standard & Poor’s“ bendrovių metodiką, reguliacinės aplinkos įvertinimas turi reikšmingą įtaką kredito reitingo rezultatams.
Todėl nestabili Lietuvos energetikos sektoriaus reguliavimo aplinka, skaidrumo ir brandos stoka neigiamai atsilieptų ir „Lietuvos energijos“ grupės kredito reitingui.
Yra įvairių kelių
„Lietuvos energija" turi kelias alternatyvas investuotojams pritraukti. Viena jų – išleisti obligacijų, kita – pritraukti investicijų į akcinį kapitalą, išleidžiant naujas akcijų emisijas arba parduodant esamų akcijų dalį. Paprastai pasaulio praktikoje derinami abu šie kapitalo pritraukimo būdai.
Potencialūs investuotojai galėtų būti pensijų fondai arba tarptautiniai infrastruktūriniai fondai.
Pastarieji vienai investicijai skiria ne mažiau nei 100–150 mln. eurų, todėl jiems galėtų atitekti svari „Lietuvos energijos“ ar jos antrinės įmonės akcinio kapitalo dalis ir jie galėtų dalyvauti bendrovės valdyme teikdami pasiūlymus ir balsuodami akcininkų susirinkimuose.
Pavyzdžiui, „Swedbank“ pensijų fondai jau yra investavę į Latvijos ir Estijos valstybinių energetikos bendrovių „Latvenergo“ ir „Eesti Energia“ obligacijas.
„Swedbank“ pensijų fondai Baltijos šalis priskiria prie namų rinkos ir jose investuoja tiek tiesiogiai į įmonių akcijas, obligacijas, tiek per fondus, pavyzdžiui, į Vilniaus biržoje listinguojamų įmonių akcijas, obligacijas ar privataus kapitalo fondus, investicinius akcijų fondus.
„Girdime rinkos dalyvių lūkesčius ir turėtume ką jiems pasiūlyti, tačiau pirmiausia reikia užtikrinti stabilią reguliavimo aplinką. Tai padrąsintų investuotojus kreipti kapitalą į energetiką, nustatytų aiškesnes akcijų vertes, o įmonės atitinkamai laisviau siektų didesnės grąžos per veiklos efektyvumą ir naujus projektus. Vartotojai šiame procese išloštų gaudami geresnes paslaugas ir palankiausias paslaugų kainas“, – apibendrino D.Kašauskas.
