Kovo mėnesį beveik 72 proc. Lietuvoje suvartotos elektros buvo importuojama. Penktadaliu augo elektros importas iš Latvijos, Estijos ir Skandinavijos šalių, importas iš Rusijos mažėjo 41 proc.
Vidutinė mėnesio elektros kaina Švedijos SE4 prekybos zonoje kovo mėnesį buvo 26 EUR/MWh. Vidutinė Suomijos elektros kaina kovą mažėjo 11 proc. iki 29 EUR/MWh. Visą kovą dirbusi „Olkiluoto 2“ elektrinė gamino beveik trečdaliu daugiau elektros, nei vasarį, didindama pasiūlą ir mažindama kainą Suomijos rinkoje. Mažesnė elektros kaina Suomijoje „spaudė“ ir Estijos vidutinę kainą – kovo mėnesį ji mažėjo 10 proc. iki 30 EUR/MWh.
Vidutinė elektros kaina Lenkijoje kovą buvo 33 EUR/MWh, 9 proc. mažesnė nei vasarį. Mažesnę kainą lėmė išaugusi vėjo elektrinių Vokietijoje ir Lenkijoje gamyba, taip pat ir gerokai, 26 proc. išaugęs elektros importas iš Švedijos.
„Vidutinės elektros kainos visame regione aplink Baltijos jūrą kovo mėnesį krito nuo kelių iki keliolikos procentų. Pažymėtina, kad aukščiausia vidutinė mėnesio kaina buvo Lenkijoje, kur elektra vidutiniškai kainavo 1 euru brangiau nei Lietuvoje,“ – sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Robertas Staniulis.
„Nord Pool Spot“ biržos Skandinavijos šalių prekybos zonose kovo vidutinė elektros kaina, lyginant su vasariu, mažėjo beveik 13 proc. iki 25 EUR/MWh ir buvo 5 proc. mažesnė nei pernai kovą.
Vokietijoje kovo mėnesį elektros kaina, palyginti su vasariu, mažėjo 15 proc. iki 31 EUR/MWh. Žemesnę kainą lėmė penktadaliu išaugusi vėjo elektrinių gamyba, ypač mėnesio pirmosiomis ir paskutinėmis dienomis. Dėl to, kovo 1 dieną, bei kovo 29-30 dienomis nakties metu biržoje formavosi neigiamos kainos, o vidutinė paros kaina šiomis dienomis siekė tik 14 EUR/MWh.
Tarptautinių Latvijos–Estijos elektros jungčių pralaidumas balandžio 6–12 dienomis vidutiniškai buvo išnaudojamas 95 proc., Lietuvos–Latvijos – 82 proc., Lietuvos–Baltarusijos – 20 proc.
