„Tai – logiška, nes nėra panaikinti tie įstatymai, kurie
prisidėjo, kad pasitraukė „Chevron“. Ir nėra jokių galimybių
teigti, kad staiga atsirastų įmonės, kurios nepakeitus įstatymų
ir nepagerinus sąlygų, imtų ir dalyvautų konkurse. Taip pat reikia
atsižvelgti į tai, kad naftos kainos yra stipriai kritusios. Tai, be
abejo, labai drastiškai pakeitė didžiųjų įmonių vertinimus dėl
netradicinių išteklių gavybos, kuri, kalbant ekonominiais
terminais, dabar visiškai neapsimoka. Tai didelių investicijų
reikalaujantis dalykas dėl rezultato, kuris nėra žinomas. Bent jau
Lietuvos atveju, kai nėra aišku, kokius mes turime išteklius“, –
sakė J.Neverovičius.
Jo žodžiais, Lietuva su kaimyninėmis šalimis gali konkuruoti
patrauklesnėmis sąlygomis, nes kitaip susidomėjimo Lietuva nebus.
„Net ir su aukštomis naftos kainomis, tai buvo pakankamai
didelės arba net labai didelės kompanijos. Mūsų atveju, tai
galėtų sau leisti tik pakankamai turtingos didelės kompanijos,
kurios turi daug kapitalo investicijoms į tyrimus“, – galimus
investuotojus apibūdino J.Neverovičius.
Anot jo, vienas pavyzdžių yra Lenkija, kur dėl administracinių
sunkumų ir neaiškaus reguliavimo pasitraukė kelios didelės
energetikos bendrovės, planavusios investicijas, tarp jų – JAV
energetikos milžinė „Chevron“ ir Kanados bendrovė „Talisman
Energy“.
„Manau, kad Lietuvoje galėtų būti paruoštos sąlygos tam
atvejui, jei pasikeistų aplinkybės pasaulinėje naftos rinkoje ir
naftos kainos vėl augtų. Teisinė aplinka turi būti paruošta. Jos
būtų vienareikšmiškai naudingos, todėl, kad sužinotume, kokius
išteklius Lietuvoje turime, nes dabar yra tik teoriniai pasvarstymai.
Teisinės aplinkos sutvarkymas turėtų būti pirmasis žingsnis ir
tada, jei bus susidomėjimas, skelbti konkursą“, – teigė buvęs
energetikos ministras.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas šią savaitę pranešė,
jog skelbti naują skalūnų žvalgybos ir gavybos konkursą vakarų
Lietuvoje dabar nėra pats tinkamiausias laikas. Kartu su Energetikos
ministerija bus kuriama bendra komanda, kuri ieškotų ir pritrauktų
galimų investuotojų.
2012 metais skelbtame pirmajame skalūnų gavybos konkurse
dalyvavo vienintelė pretendentė – „Chevron“, tačiau po metų ji
pasitraukė dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių,
teisinėje ir reguliavimo aplinkoje.
Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai
Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.
