Praėjusį mėnesį Lietuvą ir Latviją pasiekė daugiau pigesnės elektros iš Šiaurės šalių, kuri keitė šiluminių elektrinių gaminamą elektrą.
Visos elektrinės Lietuvoje ir Latvijoje vasarį pagamino šeštadaliu mažiau elektros nei sausį. Elektros poreikis praėjusį mėnesį sumažėjo trimis procentais – tai lėmė ilgėjanti diena ir 4-5 laipsniais aukštesnė nei vidutinė daugiametė temperatūra.
Vasarį trys ketvirtadaliai Lietuvoje suvartojamos elektros buvo importuota.
„Nuo metų pradžios iki dabar vidutinė elektros kaina rinkoje Lietuvoje yra beveik 12 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais. Nors elektros pasiūlą vasarį šiek tiek mažino elektrinių Švedijoje ir Suomijoje remontai, šį trūkumą kompensavo įjungiamos šiluminės elektrinės ir tarptautinėmis jungtimis iš kitų prekybos zonų atitekanti elektra“, – sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Robertas Staniulis.
Vidutinė elektros kaina praėjusį mėnesį Švedijos SE4 prekybos zonoje siekė 31,1 EUR/MWh, 1 proc. daugiau nei sausį. Nedidelį kilimą lėmė smukęs elektros importas iš Vokietijos ir tris savaites neveikęs didžiausios Skandinavijoje atominės elektrinės „Ringhals" trečiasis blokas. Vidurio Europoje – Vokietijoje ir Lenkijoje – elektros kainos didėjo labiau.
„Nors didžiąją vasario mėnesio dalį Vokietijoje vėjo elektrinių gamyba buvo mažesnė nei įprasta, o jos kaina rinkoje išaugo 29 procentais, vasario 8 dienos paryčiais stiprus vėjas „nupūtė“ elektros kainą rinkoje iki minus 9,95 EUR/MWh.
Dėl sujungtų rinkų elektros pasiūlos perteklius buvo juntamas ir elektros biržoje Danijoje bei Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje. Galima sakyti, kad dalį vokiečių sumokėtų subsidijų vėjo elektrinės pasidalijo su danų ir švedų elektros importuotojais“, – sakė R. Staniulis.
Lenkijoje elektros gamyba vėjų elektrinėse vasarį taip pat smuko 37 procentais, o eksportas į kaimynines Čekiją, Slovakiją ir Vokietiją ūgtelėjo trimis ketvirtadaliais.
Lyginant su sausiu, elektros kaina augo 9 proc. ir siekė 36,7 EUR/MWh, bet buvo 6 proc. mažesnė nei praėjusių metų vasarį.
Tarptautinių Latvijos-Estijos elektros jungčių pralaidumas kovo 9-15 dienomis vidutiniškai buvo išnaudojamas 78 proc., Lietuvos-Latvijos – 45 proc., Lietuvos-Baltarusijos – 2 proc.
