„Mes matome, kad ateina ir šilumos ūkio pertvarka, sutarties
pasibaigimas su „Dalkia“, „Rubikono“ atstovaujamomis
įmonėmis. Puikiai suprantu, kad tos įmonės kartu yra ir
savivaldybės kreditoriai per kitas eilutes. Dėl ko aš nerimauju ir
dėl ko gali būti rimtas iššūkis, kad jei iki tol tokie
kreditoriai žiūrėdavo atlaidžiai į savivaldybės įsiskolinimus,
tai gali ateiti viena diena, kai bus pateiktos labai didelės
sąskaitos, inkasiniai pavedimai ir tai gali reikšti rimtas
problemas. Bet tikiuosi, kad pavyks išspręsti ir tai“, – pirmadienį sakė R.Šimašius.
Jis teigė, kad tokias sąskaitas „Vilniaus energija“ gali
pateikti, pradėjus dirbti naujajai miesto valdžiai: „Ne prieš
išeidama pati, nes sutartis baigiasi 2017 metų sausio
1-ąją, bet atėjus naujai Vilniaus valdžiai. Manau, tik atėjus
naujai Vilniaus valdžiai gali būti tokių siurprizų“.
Išrinktasis meras teigė, kad 2017 metais, kai „Dalkia“
pasitrauks iš šilumos ūkio, Vilniuje turėtų atsirasti šilumos
gamybos konkurencija. Tačiau R.Šimašiaus ir Vyriausybės pozicijos
dėl to ne visai sutampa.
„Mūsų, liberalų ir mano įsivaizdavimas yra toks, kad
„Vilniaus šilumos tinklai“ kaip įmonė sustiprėja ir perima
šilumos tinklus savo žinion, tuo metu šilumos gamyba atskiriama
nuo tinklų valdymo ir šioje vietoje yra konkurencija. Tam, kad toks
planas vyktų, vien savivaldybės neužtenka, čia vaidmenį turi ir
Vyriausybė. Vyriausybės politika tam šiek tiek prieštarauja, yra
bandymai centralizuoti šilumos ūkį. Žiūrėsime, kaip viskas
baigsis. Dedant viską ant stalo ir paaiškės, kuris iš šių
variantų bus pasirinktas: ar centralizuotas bus šilumos ūkis, ar
konkurencija paremtas, priklausys ir nuo Vilniaus savivaldybės, ir
nuo Vyriausybės“, – tikino liberalų atstovas.
Vilniaus savivaldybė vasario pabaigoje pradėjo Vilniaus šilumos
tinklų turto iš „Vilniaus energijos“ perėmimo procedūrą.
Vilniaus savivaldybė šilumos tinklų nuomos sutartį sudarė
2002 metais vasarį. Jos galiojimas baigiasi 2017 metais vasarį.
„Vilniaus energija" tvirtina, kad iki 2014 metų į Vilniaus
šilumos ūkį yra investavusi 162,4 mln. eurų –
maždaug 96 proc. sumos, kurią įsipareigojo investuoti pasirašydama
nuomos sutartį.
