Tiesa, kai kuriuose miestuose šiluma pastebimai pigo. Daugiausia kovą kaina sumažėjo Kaune – 15 procentų, rodo komisijos duomenys.
Neoficialiomis žiniomis, taip atsitiko todėl, kad Kauno elektrinė gavo didelę rusiškų dujų nuolaidą, be to, neperka dujų iš Suskystintų gamtinių dujų terminalo. Kaune šilumos kainą „muša“ didelė konkurencija tarp nepriklausomų šilumos gamintojų.
Palyginti su praėjusių metų kovu, šiluma Vilniuje ir Kaune atpigo, tačiau pabrango Klaipėdoje ir Panevėžyje.
Vilnius tarp penkių didžiųjų šalies miestų už šilumą moka daugiausiai, o mažiausiai moka Šiaulių gyventojai. Kaune šilumos kaina per metus mažėjo 25 proc., Šiauliuose – 21 proc., Vilniuje – 5 proc., Klaipėdoje ir Panevėžyje fiksuojamas nežymus šilumos kainos augimas – atitinkamai 2 proc. ir 1 proc.
Per metus vidutinė šilumos kaina Lietuvos gyventojams sumažėjo 7,5 procentais, tačiau dujos per metus atpigo 17 procentų, o biokuro kaina didėjo 7 procentais.
Kainų komisija pažymi, kad šilumos gamybai vis dar daugiausia vartojamos gamtinės dujos, šio kuro kaina turi didžiausią įtaką šilumos kainų pokyčiui.
