Tokiu būdu iš sutaupymų gyventojai ir su įmone atsiskaito, ir patys už šildymą galbūt moka mažėliau, ir pakelia pastato komercinę bei estetinę vertę.
Šio modelio privalumas – ESCO įmonė prisiima finansinius įsipareigojimus ir kokybės riziką. Jeigu sutaupymo tikslai nėra pasiekiami, ESCO turi padengti atsiradusį skirtumą. Taigi, ESCO įmonės atsakomybė yra pasiekti realų, o ne apskaičiuojamąjį energijos taupymą ilgalaikiu laikotarpiu.
Tinka ir viešiesiems pastatams
Iki šiol (2007-2013 metų periode) viešieji valstybės ir savivaldybių pastatai buvo renovuojami, teikiant 100 proc. valstybės finansinę paramą. O šiame sektoriuje ypač svarbu, kad ES lėšos būtų ne šiaip panaudotos, bet panaudotos tikrai kokybiškai.
Tad renovuojant viešuosius pastatus, ESCO vienu metu leidžia spręsti problemas tiek dėl valstybės įstaigų ir institucijų skolinimosi galimybių, tiek dėl pastatų atnaujinimo kokybės užtikrinimo. Energijos efektyvumas atnaujintame pastate tampa pačios ESCO įmonės atsakomybe.
„ESCO modelis skatintų viešosios ir privačios partnerystės raidą, – sako Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) gen. direktorius Gvidas Dargužas. – Kad partnerystės proceso kelias būtų sklandesnis ir mažiau biurokratiškas, yra siekiama parengti tipinę ESCO modelio įgyvendinimo dokumentaciją ir kt.“.
Palyginus su 2007-2013 m. laikotarpiu vykdytomis programomis, naujajam laikotarpiui naudoti pasiūlytas ESCO modelis, derinant ES struktūrinių fondų lėšas su privačiu kapitalu, leistų išplėsti renovacijos mastą. Tokiu būdu būtų galima sutaupyti daugiau energijos ir pasiekti didesnę teigiamą renovavimo naudą makroekonominiams rodikliams: nedarbui, einamosios sąskaitos deficitui ir kt.
Lietuvoje 2014-2020 m. periodu iš Europos struktūrinės paramos per Energijos efektyvumo fondą viešųjų pastatų atnaujinimui skirta 65,16 mln. eurų. Per šį laikotarpį planuojama atnaujinti apie 300 viešųjų pastatų.
ESCO – išbandyta Vakaruose
Beje, nors ESCO mūsų šalyje yra naujas metodas, tačiau Vakarų šalyse jis pradėtas naudoti ir pasiteisino jau prieš 40 metų. Tuomet Vakaruose buvo sprendžiama energetinė krizė, susirūpinta energijos taupymu.
Pirmą kartą ESCO panaudojo amerikiečių kompanija, pasiūliusi rinkai automatiškai besijunginėjančios šviesos ir kitų elektros prietaisų įrangą, padedančią taupyti energiją. Tokių naujovių dar nematę gyventojai su nepasitikėjimu žiūrėjo į gamintojo pažadus taupyti jų pinigus. Tad bendrovė pasiūlė pati įdiegti modernią įrangą savanorių namuose, mainais paprašydama tų pinigų, kurie bus sutaupomi dėl naujųjų įrenginių. Šis klasikinis pavyzdys laikomas ESCO modelio prototipu.
Šiandien ESCO yra ypač paplitęs JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijos šalyse. Nesenai bandymus su ESCO pradėjo latviai.
Beje, šis metodas kartą jau buvo sėkmingai pritaikytas ir Lietuvoje. 1996−2000 m., padedant Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, buvo modernizuotas Lietuvos šilumos ūkis − suremontuotos katilinės, išoriniai tinklai. Dėl to sumažėjo išlaidos šilumos energijai, tačiau gyventojai to nepajuto − sutaupytos lėšos atiteko projektą vykdžiusioms ir į jį investavusioms bendrovėms.
Beje, Lietuvoje energijos suvartojama žymiai daugiau nei vidutiniškai ES ar atitinkamose senosiose ES šalyse narėse. Atnaujinant esamus daugiabučius ir viešosios paskirties pastatus galima pasiekti nuo 30 iki 50 proc. energijos sutaupymą.
ES energetikos ekspertai ir ES 2014 – 2020 m. Europos sąjungos fondų veiksmų programa siūlo šiuo finansavimo laikotarpiu mūsų šalyje išnaudoti ESCO modelio privalumus, mat ESCO laikomas rezultatyviu finansiniu instrumentu.
Pagal ESCO modelį mūsų šalyje yra eksperimentiškai kol kas renovuojami vos keli pastatai.
