Prieš trejus metus, pavyzdžiui, virtuvėje dubenėlyje
užšaldavo vanduo“, – pasakojo Šakiuose gyvenanti pensininkė Ona
Valaitienė. Tačiau jos džiaugsmą aptemdė gautos sąskaitos už buto
šildymą. Jos buvo ženkliai didesnės nei 2013 metais.
„Buvo šokas, kai gavau lapkričio mėnesio sąskaitą. Net akys ant kaktos
išlipo, – teigė O.Valaitienė. – Vien tik už šildymą – 311 litas.
Praėjusių metų lapkritį, kai namas dar nebuvo renovuotas, mokėjau šimtu
mažiau“.
Įtarimų dėl per didelio mokesčio trijų kambarių buto šeimininkei buvo
kilę jau tuomet, kai ji gavo spalio mėnesio sąskaitą.
„Spalį šildė tik vieną savaitę. Reikėjo mokėti 82 litus. Už visą
praėjusių metų spalį mokėjau 157 litus. Kokius didžiulius pinigus būčiau
mokėjusi, jei būtų tekę mokėti už keturias šių metų spalio savaites.
Per agitaciją dėl namo renovavimo mums sakė, jog sąskaitos sumažės per
pusę. Tikėjomės, kad bus šilčiau ir pigiau. Taip ir yra – tikrai
šilčiau, bet to pigumo nesulaukiau. Namas turėtų taupyti šilumą, o ką
matome?“ – piktinosi O.Valaitienė.
Keisčiausia, jog didesnes sąskaitas gavo ne visi šio namo gyventojai.
Kai kurie už šildymą iš tiesų mokėjo daug mažiau nei praėjusiais metais.
O.Valaitienė teigė, jog virš jos gyvenanti kaimynė gavo perpus mažesnę
sąskaitą: „Nepavydžiu, bet ima pasiutimas“.
Tokių nesusipratimų, gerokai kertančių per kišenę, įvyko ir kituose
renovuotuose namuose. Šiemet Šakiuose buvo atnaujinti penki
daugiabučiai.
Aukštąjį išsilavinimą turinčią O.Valaitienę piktina kalbos, jog neva
garbaus amžiaus žmonės nesusigaudė, kaip reikia reguliuoti radiatorius,
todėl padidėjo sąskaitos: „Visą laiką mano radiatorių reguliatorius
nustatytas ties antra – mažiausia – padala. Mums buvo viskas
paaiškinta“.
Gretimoje V.Kudirkos 102-ojo namo laiptinėje gyvenanti pensininkė Irena
tvarko namo buhalterijos reikalus. Moteris gyvena dviejų kambarių bute.
Reguliatorius ji irgi nustačiusi ties antra padala.
„Gaunu sąskaitą už šildymą, pasinervinu tą dieną ir susimoku, nes
negaliu palikti skolų. Esu namo buhalterė, matau daug nesąmonių
prirašinėta, nors niekas nepasikeitė.
Labai laukiau renovacijos, tačiau sąskaitas gavau didesnes nei pernai.
Nereikia nė praėjusių metų. Pavyzdžiui, šiemet vasaris buvo labai
šaltas. Už šildymą sumokėjau 216 litų. Namas dar nebuvo renovuotas.
O dabar už lapkritį turėjau sumokėti beveik 200 litų.
Perėjau per laiptines. Radiatoriai užsukti, o vis tiek karšti. Visuose
butuose nustatyti ties antra padala, nes daugiau net nereikia. Tai iš
kur tokios sąskaitos?“ – piktinosi Irena.
Nepatenkinti renovuotų namų gyventojai kelis kartus organizavo
susirinkimus, į kuriuos kvietė šilumos tiekėjus, namus renovavusių
bendrovių atstovus ir reikalavo paaiškinti problemos priežastis.
Tačiau nei aštrios diskusijos su bendrovės „Šakių šilumos tinklai“
generaliniu direktoriumi Laimučiu Kasparavičiumi, nei su rangovų
bendrovių „Statybų vizija“ bei „Elsis“ atstovais gyventojams naudos
nedavė.
„Šilumos paleidimo ir derinimo darbus lapkričio mėnesį vykdė rangovas.
Šiluma buvo paleista be šilumos parengties akto vien tik todėl, kad
namas buvo renovuojamas.
Visa atsakomybė, manau, turi tekti tam, kuris tuos darbus vykdė, o ne
tam, kuris nieko nedarė“, – neigė šilumininkų atsakomybę
L.Kasparavičius.
Už renovaciją atsakingos bendrovės „Šakių vandenys“ inžinierius Giedrius
Pulokas mano, jog šilumos tiekėjai ir rangovai nesusikalbėjo.
„Kituose miestuose, kiek žinau, tokių nesusipratimų nebuvo. V.Kudirkos
102-ame name buvo pakeisti visi vamzdynai, tačiau šilumos punktas nebuvo
modernizuotas“, – teigė G.Pulokas.
Bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ generalinis direktorius
L.Kasparavičius po į viešumą iškilusių diskusijų dėl per didelių
sąskaitų renovuotuose namuose sakė jaučiasi apšmeižtas, nes visi kaltina
šilumininkus.
„Darbus vykdė rangovas, mes renovacijoje nedalyvavome. Šilumos paleidimo
ir derinimo darbus vykdė rangovas.
Kol kas mes negalime perimti šildymo sistemos, kurią prižiūrime, nes
neturime šilumos bandymų akto. Mes negalime atsakyti už tai, ko
nedarėme.
Didesnį šilumos suvartojimą galėjo lemti paleidimo darbai, gal buvo
blogai sureguliuota.
Tarp atskirų butų sąskaitų yra nemaži skirtumai, tačiau negaliu
komentuoti, nes tai – rangovo atsakomybė“, – tvirtino L.Kasparavičius.
Pasipiktinusiems šakiečiams šilumos tinklų bendrovės atstovai teigė, jog
apskaitą pagal šilumos daliklių rodmenis atlieka rangovai.
Rangovai renovuotų namų gyventojus tikino, jog jie viską tikrino,
analizavo ir stebėjosi, jog atnaujindami namus kituose miestuose su
tokia problema nesusidūrė – visų būstų gyventojai gauna mažesnes
sąskaitas.
G.Pulokas tikino, jog rangovai daug kartų vaikščiojo į šilumos tinklus
dėl duomenų nuskaitymo. Be to, iš penkių renovuotų daugiabučių šilumos
punktai buvo modernizuoti tik dviejuose.
Galimas daiktas, jog šilumos punktų įranga yra neperreguliuota. Tačiau
kas tai turi atlikti – nežinia. Šilumą tiekianti ir punktus prižiūrinti
bendrovė „Šakių šilumos tinklai“ tvirtina, jog tai nėra jos darbas.
Sąskaitomis nepatenkinti gyventojai piktinosi šilumininkais, mynė jų
slenksčius, tačiau šio bendrovės darbuotojai visus siuntė pas
renovacijos administratorius.
Užburtame rate atsidūrę šakiečiai su viltimi ir baime laukia gruodžio
mėnesio sąskaitų.
„Jei situacija nepasikeis, dėsimės pinigus ir samdysime ekspertus, –
teigė O.Valaitienė. – Mūsų žmonės labai kantrūs. Nustebau, kad jie visi
sumokėjo didžiules sąskaitas.
Aš visos nesumokėjau – tik 200 litų, o ne 311. Ir nemokėsiu. Jei
reikės, bylinėsiuosi“.
Apie pastatų renovacijos naudą šalies gyventojams aiškinama seniai ir
daug, informacijos, regis, yra pakankamai, tačiau tai vienur, tai kitur
išlendantis statybininkų darbo niekalas ar įtartinai padidėjusios
sąskaitos už šildymą pažangiam reikalui kiša koją.
„Po namo renovacijos sąskaita už šildymą plius mokestis už renovaciją
negali viršyti praėjusių metų atitinkamo mėnesio sumos ir net turėtų
būti mažesnė dešimčia procentų.
Šakių rajone ketiname renovuoti dar 25 daugiabučius. Deja, trylikoje
namų jau jaučiame skepticizmą“, – teigė G.Pulokas.
˙
