Tačiau Vakarų Lietuvoje kaip kokioje Islandijoje žemės gelmių energija gali gaminti ir centralizuotai tiekiamą šilumą, ir net elektrą. „Tai tarsi amžinasis variklis, kuris suksis, kol Žemės mantija bus karšta“, – sakė Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) vadovas Jonas Satkūnas.
Yra bent 4 projektai
LGT jau turi sukaupusi duomenis apie daugiau nei 200 gręžinių Vakarų Lietuvoje.
Remiantis jais, prognozuojama, kad įmanoma žemės gelmių energiją panaudoti tiek šilumai, tiek elektrai gaminti.
Tai jau daroma: dar 1991 metais įkurta valstybės įmonė „Geoterma“, kuriai priklauso vienintelė Lietuvoje geoterminė jėgainė, tiekianti šilumą klaipėdiečiams. Ši jėgainė pastatyta valstybės iniciatyva ir toli gražu nėra tobula.
Jai priklausantys gręžiniai siekia apie 1,1 kilometro gylį, kuriame tyvuliuoja iki 38 laipsnių įkaitusio vandens klodai. Iš šio vandens paimama energija, o atvėsintas jis pumpuojamas atgal.
Anot J.Satkūno, jau rengiami bent keturi kur kas ambicingesni verslo projektai, kurie anksčiau ar vėliau turėtų būti įgyvendinti. Investuoti pasiryžusių verslininkų planas – pasiekti karštąsias uolienas, kurios slūgso maždaug 4 kilometrų gylyje.
„Ten temperatūra jau siekia 150 laipsnių. Išgręžus gręžinius ir atlikus hidraulinio skaldymo darbus galima ten pumpuoti vandenį, kuris nuo tokio karščio pavirstų garais. Garai, išsiveržę į paviršių, suktų turbinas, o virtę vandeniu vėl patektų atgal“, – pasakojo LGT vadovas.
Praverstų seni gręžiniai
Geoterminė anomalija Vakarų Lietuvoje sutampa su spėjamais skalūnų dujų klodais. Mat karštos uolienos įprastą skalūnų būseną paverčia dujine.
J.Satkūno teigimu, jei vyktų skalūnų dujų žvalgyba ar gavyba, tai suteiktų postūmį ir geoterminės energetikos plėtrai.
Mat šiaip gręžiniai yra brangūs: pasiekti dviejų kilometrų gylyje esančią naftą atsieina 10–15 mln. litų, kilometru gilesnis skalūnų dujų gręžinys su horizontalia atšaka kainuotų apie 15 mln. eurų.
Tačiau baigus dujų gavybą tokį gręžinį palyginti nedidelėmis sąnaudomis galima pagilinti ir labai ilgai naudoti žemės gelmių energijai išgauti.
Tai įmanoma tik vakarinėje mūsų šalies dalyje. Rytinėje norint pasiekti bent 100 laipsnių temperatūrą reikia apie 6 kilometrų gylio gręžinio.
Panašių geoterminių anomalijų yra ir kitose šalyse. Antai Lenkijos centrinėje dalyje jau veikia daugiau nei dešimt jėgainių. Žemės gelmių energija panaudojama ir Vokietijoje, ir kitur.
Rengiasi įvesti tvarką
„Geoterminė energija naudinga tuo, kad yra absoliučiai švari. Aplinka nepatiria jokio taršos poveikio“, – aiškino J.Satkūnas.
Tiesa, sekliosios geotermijos atveju, kai iš grunto, vandens ar oro imama energija šildomi ar vėsinami namai, daugiabučiai ar kitokie pastatai, teorinė taršos galimybė egzistuoja.
Mat tokiose sistemose naudojamas vadinamasis šalčio skystis, kuris ištekėjęs galbūt gali padaryti neigiamą poveikį aplinkai ar gruntiniams vandenims.
Todėl šiuo metu LGT specialistai rengia aplinkos ministro įsakymą, reglamentuosiantį tokių geotermijos įrenginių naudojimą. Numatoma, kad galingesnes nei 40 kilovatų sistemas reikės registruoti. Taip būtų aišku, ar jos įrengiamos ne per arti, pavyzdžiui, vandenviečių.
Jau yra pastatyta ir galingesnių sekliosios geotermijos sistemų.
„Reikia pradėti jas skaičiuoti, registruoti, sekti plėtrą. Tegul taršos galimybė kol kas ir teorinė, tačiau ji egzistuoja, todėl reikia atitinkamų saugiklių. Tačiau bet kuriuo atveju tinkamai naudojant tokius alternatyvius energijos šaltinius jie būna kur kas mažiau kenksmingi aplinkai nei deginamas iškastinis kuras“, – sakė LGT vadovas J.Satkūnas.
Reikia dar atidžiau patyrinėti gelmes
Kęstutis Trečiokas, Aplinkos ministras
„Geotermija, kaip ir kiti alternatyvūs energijos šaltiniai, turi rasti deramą vietą bendroje energetikos sistemoje. Yra teritorijų, ypač pajūryje, kurios šiuo atžvilgiu gali būti labai perspektyvios.
Žinoma, kol kas geoterminės energijos panaudojimas nėra pakankamai išplėtotas. Darbo dar turi ir tyrėjai, ieškantys geriausių vietų.
Tačiau tokia santykinai pigi ir aplinkos neteršianti energija tikrai turi ateitį.“
