Nešvarūs žaidimai: kaip buvo išvytas „Chevron“

Tačiau stambaus verslo ir kaimiškosios Rumunijos susidūrimas veikiai virto tikru košmaru. Šis kaimas lyg magnetas ėmė traukti aktyvistus iš visos šalies, protestuojančius prieš hidraulinio ardymo (kitaip dar vadinamo hidraulinio plėšymo arba hidraulinio skaldymo) technologijos panaudojimą skalūnų dujoms išgauti. Vyko aršūs protestuotojų susirėmimai su policija.

Pagal panašų scenarijų viskas vyko ir Lietuvoje. Esama duomenų, kad „Gazprom“ išleido 82 milijonus eurų protestų kampanijoms finansuoti visoje Europoje.

 Meras buvo vienas iš nedaugelio vietinių gyventojų, atvirai stovėjęs vienoje barikadų pusėje su „Chevron“. Jis išguitas iš miesto, apšauktas korumpuotu parsidavėliu. Aktyvistai visa tai pateikė kaip Dovydo kovą su Galijotu – nuskurdusių ūkininkų pasipriešinimą Amerikos korporacijai.

„Aš tikrai patyriau šoką“, – prisimena meras, kuris dabar vėl sugrįžo į savo būstinę Pundžeščio pagrindinėje – tiesą sakant, vienintelėje – gatvėje. „Pas mus niekada nebuvo protestuotojų ir staiga jų pridygo kaip grybų po lietaus“, – sakė jis.

Atkreipdami dėmesį į paslaptingai gerai finansuojamą ir organizuojamą protestų kampaniją Rumunijos valdžios atstovai, tarp jų ir ministras pirmininkas, sako, kad kova su hidraulinio ardymo technologija Europoje tikrai į dienos šviesą ištraukia Galijotą, bet ne Amerikos kompaniją „Chevron“, o Rusijos monopolininką „Gazprom“.

Pasak jų, „Gazprom“, valstybės valdomas energetikos milžinas, turi aiškų interesą neleisti nuo Rusijos gamtinių dujų priklausomoms šalims panaudoti savo pačių energetikos išteklių ir tokiu būdu išsaugoti sau pelningą rinką ir galingą Kremliaus užsienio politikos ginklą.

„Visos blogybės ateina iš „Gazprom“, – teigė V.Mircia.

Kol kas dar nėra aiškių įrodymų, galinčių patvirtinti įsitikinimą, kad Rusija kursto protestuotojus, nors tuo yra įsitikinę ir Lietuvos valdžios pareigūnai, kur „Chevron“ taip pat susidūrė su nepaprastai energingų protestų banga ir vėliau nusprendė pasitraukti.

O „Gazprom“ neigia kaltinimus, kad kompanija finansavo protestuotojus. Tačiau netiesioginiai įrodymai neabejotinai leidžia vis garsiau skambinti pavojaus varpais, jog Rusija slapta stengiasi užkirsti kelią grėsmei, kad jos energetikos ištekliai Europai gali būti nebereikalingi.

Prieš palikdamas savo postą rugsėjo mėnesį NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas Londone dėl to pareiškė susirūpinimą, parodydamas pirštu į Rusiją ir kartu sukeldamas aplinkosaugininkų pasipiktinimą.

„Rusija, vykdydama savo įmantrias informacines ir dezinformacines operacijas, stengėsi aktyviai bendradarbiauti su vadinamosiomis nevyriausybinėmis organizacijomis – aplinkosaugos organizacijomis, kovojančiomis prieš skalūnų dujas – kad būtų išsaugota priklausomybė nuo importuojamų rusiškų dujų“, – sakė A.F.Rasmussenas. Jis nepateikė jokių patvirtinimų ir pasakė, kad išvados padarytos remiantis NATO sąjungininkų pranešimais.

„Rusijai nepaprastai svarbu išsaugoti šią energetinę priklausomybę. Ji žaidžia nešvarų žaidimą“, – sakė Rumunijos Parlamento Pramonės komiteto pirmininkas Iulianas Iancu, kuris yra šventai įsitikinęs, jog Rusija prikišo nagus, kad sukeltų pasipriešinimą skalūnų dujų gavybai Rytų Europoje. Jis pripažino, kad neturi tiesioginių įrodymų, kurie galėtų faktais patvirtinti jo įsitikinimą, kurį jis neseniai išsakė Parlamente darytame pranešime, jog „Gazprom“ išleido 82 milijonus eurų protestų kampanijoms finansuoti visoje Europoje.

„Galite įsivaizduoti, kokios išradingos jų slaptosios tarnybos“, – pridūrė jis. – Jos niekada nedirba dienos šviesoje.“

„Energija šiandien yra efektyviausias Rusijos Federacijos ginklas – kur kas efektyvesnis už lėktuvus ir tankus“, – sakė Rumunijos ministras pirmininkas Viktoras Ponta.

Rusija paprastai nereiškė didelio susirūpinimo gamtos apsauga ir ilgą laiką aplinkosaugininkus visaip puolė, netgi sodino į kalėjimą už protestų organizavimą. Tačiau dėl skalūnų dujų gavybos Rusijos valdžia entuziastingai „pažaliavo“ – V.Putinas pernai pareiškė, kad hidraulinio ardymo technologija „kelia didžiulę problemą aplinkai“. Pasak jo, ten, kur buvo leista ją naudoti, „iš čiaupų nebeteka vanduo, o tik juosvos drumzlės“.

Aleksandras Medvedevas, „Gazprom“ eksporto padalinio vadovas, įspėjo europiečius, kad jie niekada negalės atkartoti Amerikos sėkmės – išgauti didelius dujų kiekius naudojant hidraulinio ardymo technologiją – dėl kitokių Europos geologinių ypatumų ir gyventojų tankio.

Paaiškėjo, kad Rusijos nuomonė bent iš dalies yra teisinga: preliminarios prognozės, kad po žeme tokiose šalyse kaip Lenkija glūdi didžiuliai dujų ištekliai, subliūško padarius bandomuosius gręžinius – gauti rezultatai nuvylė. Paaiškėjo, kad nuvylė ir Lietuva, iš pradžių davusi pažadų: dėl protestų ir pakeistų įstatymų „Chevron“ buvo priverstas praėjusių metų pabaigoje atsisakyti savo projekto išgauti skalūnų dujas, pažymi žurnalistas.

„Gazprom“ užmačių nelydi protestai   Ukraina, kurioje, kaip manoma, yra dideli skalūnų dujų ištekliai, ypač jos karo niokojamoje rytinėje dalyje, čia taip pat patyrė visišką nesėkmę – prorusiški separatistai šalies rytuose, kuriems anksčiau visai nerūpėjo gamtos išsaugojimo problemos, paskelbė, kad dujų gavyba hidraulinio ardymo metodu yra mirtinas pavojus.

Gali paaiškėti, kad Rumunijoje skalūninių dujų gavybos planai žlugs. „Chevron“ padarė žvalgybinius gręžinius Pundžeščio rajone, tačiau dar nepaskelbė jokių rezultatų, ką ten rado.

Tačiau niekas nekliudo kompanijai „Gazprom“ pačiai vykdyti skalūnų dujų ir naftos žvalgybos. Jos antrinė įmonė Serbijoje „Nis“ šiuo metu atlieka paieškas Rumunijos vakaruose, Serbijos pasienyje. Skirtingai negu bandymas įgyvendinti „Chevron“ projektą kitoje šalies pusėje, „Gazprom“ užmačių nelydi jokie masiniai protestai.

„Chevron“ žvalgybos aikštelė netoli Pundžeščio miestelio, aptverta aukšta tvora su spygliuotąja viela, dabar tuščia, neskaitant sargybinių ir kai kada pasirodančių darbininkų, siunčiamų išmontuoti įrenginius ir pašalinti betono pamatą, kuris buvo paklotas dabar jau atliktam žvalgybiniam gręžimui. Bendrovės atstovai atsisakė pasakyti, ar ji savo projekto Rumunijoje nebeįgyvendins ir pasitraukia.

Meras V.Mircia sakė, jog jis yra tikras, kad „Chevron“ nusprendė trauktis. „Jie vyksta namo“, – sakė jis.

Lietuva „Chevron“ sugalvojo naujus įstatymus ir nukamavo protestais

Griežčiausi reikalavimai, didžiausi mokesčiai ir nenuspėjami įstatymai. Su tokia realybe Lietuvoje susidūrusi skalūnų dujų čia ketinusi ieškoti amerikiečių kompanija „Chevron“  praėjusių metų spalį trenkė durimis.  „Chevron“ atstovai neslėpė, dėl kokių priežasčių taip pasielgė.

Skalūnų dujų gavybos kompanijai pasirodė nepriimtinos naujos sąlygos Lietuvoje. Po visuomenės protestų Lietuvos valdžia nusprendė griežtinti skalūnų dujų žvalgybos taisykles. Lietuva - pirmoji Europos Sąjungoje nusprendė, kad skalūnų dujų paieškoms reikalingas Poveikio aplinkai vertinimas. Tai reiškė, kad skalūnų dujų žvalgytojai privalėjo gauti vietos bendruomenės sutikimą.

Į kovą prieš „Chevron“ ir skalūninių dujų žvalgytuves sukilo Žygaičių (Tauragės rajonas) bendruomenė. Lietuvą užliejo protestų bangą. Vėliau paaiškėjo, kad Žygaičių bendruomenės vadovas bei kiti bendruomenės nariai iš „Lietuvos dujų“, kurių daugiau kaip trečdalį akcijų valdė „Gazprom“,  gavo nemažus pinigus.