Lietuvos elektrinę prijungus prie AB „Lietuvos energija“, 2011 m. rugpjūtį veiklą pradėjo naujoji įmonė – dabartinė „Lietuvos energijos gamyba“. Nuo pat veiklos pradžios bendrovė veikia pelningai, jos sąnaudos ir VIAP lėšų poreikis kasmet vis mažėja. Todėl, bendrovės nuomone, komentuojant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės (VKEKK) atlikto 2010-2012 m. veiklos patikrinimo rezultatus, nederėtų istorinių įvykių pateikti kaip šios dienos situacijos.
Atsiliepiant į išsakytus komentarus, pirmiausia reikėtų išskirti tris aktualias sąnaudų kategorijas, kurių po 2010-2012 m. veiklos patikrinimo VKEKK nusprendė nebepripažinti ir susigrąžinti per ateinančius laikotarpius. Tai aptariamu laikotarpiu Lietuvos elektrinėje patirtos kuro, apyvartinių taršos leidimų (ATL) sąnaudos, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės sąnaudos, reikalingos rezervo paslaugai teikti, bei kitos sąnaudos.
Kitoms sąnaudoms, dėl kai kurių iš jų neįprasto ir veiklai nebūdingo pobūdžio, Seimo narių komentaruose skiriama daugiausiai dėmesio, nors pažymėtina, kad jos sudaro mažiau nei šimtąją procento visos nepripažintos sumos. Tuo metu AB Lietuvos elektrinė vadovavo kitų pažiūrų ir vertybių asmenys, tačiau Bendrovė yra pasiruošusi dėl šių išlaidų diskutuoti ir atkreipia dėmesį, kad esminiai Bendrovės komentarai 2010-2012 m. patikrinimo aktui yra susiję su kintamomis gamybos sąnaudomis.
VKEKK iš viso nepripažino apie 120 mln. Lt Bendrovės 2010-2012 m. faktiškai patirtų reguliuojamos veiklos sąnaudų, susijusių su VIAP paslaugų teikimu gaminant elektrą Elektrėnuose. Tiesioginės gamybos sąnaudos gaminant VIAP lėšomis remtiną elektros energiją sudaro daugiau nei 60 proc. šios sumos.
Šių išlaidų pagrindimas paprastas: Bendrovė siekė ir siekia apginti viešąjį interesą. Taigi, dujų kainoms 2010-2011 m. smarkiai kylant, VIAP lėšos Lietuvos elektrinėje buvo taupomos faktiškai gaminant mažiau nei buvo planuojama tų metų kvota. Dėl to teko gaminti mažiau efektyviai. Tai leido sutaupyti daugiau nei 200 mln. Lt kintamų gamybos sąnaudų, o kartu ir VIAP lėšų, nors faktinė vienos kilovatvalandės savikaina gaminant mažesniu efektyvumu šiek tiek išaugo. Tokios išaugusios faktinės savikainos, t. y. realiai patirtų kuro sąnaudų, VKEKK ir nebepripažįsta.
Pažymėtina, kad VKEKK, atlikusi 2010-2012 m. patikrinimą, nustatė, jog Bendrovė turi grąžinti dalį VIAP lėšų tik už 2010 m. ir pripažino, kad už 2011 m. ir 2012 m. Bendrovė gavo mažiau VIAP lėšų nei nustatyta pagrįstų reguliuojamos veiklos sąnaudų. Taigi, galiausiai apskaičiuota, kad per ateinančius laikotarpius Bendrovės gautinos remiamos elektros energijos gamybos Lietuvos elektrinėje veiklos pajamos bus sumažintos 21,2 mln. Lt
VKEKK taip pat nepripažino 31 mln. Lt Kruonio HAE patirtų elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų teikimo sąnaudų, nors remiantis faktiškai patirtomis sąnaudos Bendrovei papildomai turėjo būti skirta 5,7 mln. Lt. Taigi, šios gautinos pajamos mažinamos 25,7 mln. Lt.
Komentaruose minimi apie 120 mln. Lt dėl netinkamo ATL pirkimo, dabartiniu Bendrovės vertinimu, galėjo susidaryti dėl 2008 m. AB Lietuvos elektrinė sudaryto sandorio dėl ATL keitimo į aplinkos taršos mažinimo vienetus. Vis dėlto Bendrovė neturi visos informacijos apie tai, kuo remiantis tokia suma buvo nustatyta, tad negali tiksliai įvertinti, ar minima suma yra pagrįsta.
Bendrovė VKEKK 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB, planinio patikrinimo“, Nr. O3-818 yra apskundusi teismui.
