Kadangi medienos kuro paklausa smarkiai padidėjo, o vietinės žaliavos - nebepakanka, ji įvežama ir iš kitų šalių, o kartu - ir iš tų regionų, kurie buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis po Černobylio atominės elektrinės avarijos. Taip atsiranda tikimybė, kad, sudeginus radioaktyvią medieną, likę pelenai taip pat bus užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis. Be to, radioaktyviosios medžiagos pelenuose susikoncentruoja šimtus kartų.
Mediena būna užteršta radioaktyviuoju cezio izotopu Cs-137, kurio didžiausias kiekis į aplinką pateko per Černobylio atominės elektrinės avariją ir kuris yra palyginti ilgaamžis, - jo pusėjimo trukmė siekia 30 metų. Naudojant užterštus medienos kuro pelenus dirvoms tręšti, gali būti užteršta ir dirvoje auginama žemės ūkio produkcija ar gyvulių pašarai. Tad per mitybos grandinę radioaktyviosios medžiagos gali patekti į mėsą bei pieną.
Tiria medieną
Mūsų šalyje Radiacinės saugos centras nuo 1997 metų atlieka lietuviškos medienos, kuri naudojama baldų, žaislų, popieriaus gamybai ar kaip statybinė medžiaga, radioaktyviosiojo užterštumo Cs-137 tyrimus.
Ilgamečiais tyrimais nustatyta, kad Cs-137 kiekis lietuviškoje medienoje yra nedidelis ir nesiekia daugiau nei Bq/kg , tokios medienos pelenai gali būti be apribojimų naudojami žemės ūkyje kaip trąša ir kitur, pavyzdžiui, kaip statybinė medžiaga.
2011-2013 metais Radiacinės saugos centro atlikti tyrimai parodė, kad įvežtinis medienos kuras iš Baltarusijos, Ukrainos, kai kurių Rusijos sričių gali kelti problemų, ypač - tvarkant susidarusius pelenus. Nes minėtose teritorijose po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje išliko didesnis užterštumas radioaktyviuoju ceziu.
Išorinių Lietuvos valstybės sienų kontrolės punktai yra aprūpinti įranga, kuri aptinka didesnę nei foninė jonizuojančiąją spinduliuotę. Tačiau mediena, kuri nesmarkiai užteršta Cs-137, gali būti įvežta per sieną. Bet iš tokios medienos pagaminto kuro pelenuose gali susikoncentruoti pakankamai didelis Cs-137 kiekis.
Tvarka - numatyta, bet jos reikia ir laikytis
Medienos kuro pelenų, užterštų Cs-137 radionuklidu, naudojimo ir tvarkymo tvarkos aprašas, pernai patvirtintas sveikatos apsaugos ministro, įsigaliojo 2013 metų lapkričio 1 d. Jis ir reglamentuoja medienos kuro pelenų, užterštų minėtu radionuklidu, naudojimą ir tvarkymą.
Tvarkos apraše nustatyta tvarka gamintojai, turintys katilines, kuriose katilų suminė vardinė (nominali) šiluminė galia, kūrenant biokuru, yra didesnė kaip 2,5 MW, privalo atlikti susidarusių medienos kuro pelenų radiologinę kontrolę.
Tokios kontrolės būtinumą nulėmė prevencinės priemonės siekiant išvengti užterštų radioaktyviosiomis medžiagomis pelenų susidarymo. Nes deginant medienos kurą, kuris po Černobylio avarijos gali būti užterštas radionuklidu, pelenuose gali susidaryti tokia didelė jo koncentracija, kad pelenus reikėtų tvarkyti kaip radioaktyviąsias atliekas.
Tokiems atvejams išvengti Radiacinės saugos centro specialistai kartu su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovais inicijavo medienos kuro pelenų radiologinės kontrolės dokumento parengimą. Medienos kuro pelenų kontrolę savo šalyse taip pat taiko Suomija, Švedija ir kitos šalys.
Atgal nesitraukia
Šiemet vasarą ir Radiacinės saugos centro specialistas, ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovai sutarė, kad nustatyta medienos kuro pelenų kontrolė turi būti tęsiama.
Nuo praėjusių metų lapkričio iki šiol buvo atlikta virš 100 medienos kuro pelenų mėginių, atrinktų didžiosiose šalies katilinėse, radiologinių tyrimų.
Tyrimų rezultatai rodo, kad dauguma medienos kuro pelenų yra tinkami naudoti kaip trąša.
Tik apie 8 proc. visų medienos kuro pelenų pagal užteršumo 137Cs radionuklidu lygį negali būti naudojami nei kaip trąša, nei kaip žaliava statybinėms medžiagoms gaminti ar kelių dangoms.
Lietuvos gyventojai neturėtų nerimauti dėl medienos kuro pelenų, kurie gali būti naudojami žemės ūkyje kaip trąša, radioaktyvaus užterštumo, tačiau, kilus abejonėms, gali teirautis pelenų gamintojo radiologinio tyrimo išvadų.
Rima Ladygienė yra mokslų daktarė, Radiacinės saugos centro specialistė
