Tačiau Lietuvos degalinių tinklai atmeta priekaištus, kad kainos keičiasi vangiai. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė sako, kad naftos kaina tiesiogiai nelemia degalų kainų.
„Platts indeksas nustato degalų kainą Europoje. Pagal jį ir vadovaujasi didmenininkai, nustatydami didmenos kainą“, -- „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakė D.Jokšienė.
Ji priminė, kad apie pusę galutinės degalų kainos Lietuvos sudaro mokesčiai, per 40 proc. -- paties produkto kaina. O kas likę – jau degalinių pajamos.
„Per pastaruosius mėnesius – nuo spalio iki lapkričio – degalų kainos sumažėjo 16 centų, o tai yra daug. Taigi jos mažėja adekvačiai su produkto kaina“, - tvirtino didžiuosius degalinių tinklus atstovaujanti D.Jokšienė.
O ar ateis ta diena, kai litras benzino kainuos 4 litus, kaip būta prieš kelerius metus? „Prognozuoti būtų sudėtinga, nes didmeninė kaina stabilizavosi. Jei ji išliks panašiame lygyje, tai kainos degalinėse nekris“, -- sakė D.Jokšienė.
Kartais degalinių tinklų atstovai skundžiasi turintys brangiau pirktų degalų atsargų. Tad nukritus didmeninei kainai jie negali iškart reaguoti. D.Jokšienė paaiškino, kad kai kurie tinklai turi nemenkas saugyklas, o kai kurie degalus perka tiesiai iš „Orlen Lietuva“. Priklausomai nuo to, jie gali greitai reaguoti į kainų pasikeitimus.
Degalų kainas reguliuoti pasiūlęs parlamentaras S.Brundza piktinosi, kad kainos mažmeninėje rinkoje sumažėjo gerokai pavėlavusios, atsilikdamos nuo pasaulinių tendencijų. Todėl jis pasiūlė Vyriausybei pareikalauti iš „Orlen Lietuva“ kainodaros paaiškinimo, taip pat akyliau prižiūrėti kainas degalinėse.
„Naftos kaina nukrito reikšmingai, tačiau kainos neskubėjo mažėti. Bet kai paskelbiama apie naftos brangimą, degalai mūsų degalinėse pabrangsta iškart“, - stebėjosi S.Brundza.
Todėl jis įtaria, kad Lietuvos mažmenininkai „kartais pagudrauja“. Kurį laiką mažmeninės kainos šį rudenį net kilo, ir tą rodo statistika.
Kai per 90 procentų čia suvartojamų degalų pagaminama Lietuvoje, vienoje įmonėje, tai apie laisvą rinką, S.Brundzos manymu, kalbėti nederėtų. Jis nesutinka su kritika, kad laisvoje rinkoje kainų reguliuoti negalima.
Elektros, dujų, šilumos kainos yra reguliuojamos, o degalų, jo manymu, išskirti nereikėtų. „Tai turėtų būti reguliuoja, kaip šilumos kainos“, - mano parlamentaras.
S.Brundza mano, kad pirmiausia turi būti sureguliuotos „Orlen Lietuva“ kainos, tiksliau, Kainų komisija turėtų reikalauti paaiškinti kainodaros principus.
Yra kur pasistengti ir degalinių tinklams. Parlamentarui padarė įspūdį įvykis Panevėžyje, kai viena degalinė prekiavo 50 centų pigesniais degalais, nei įprasta. „Vadinasi, rezervų yra“, - mano jis.
S.Brundzos nuomone, Panevėžio atvejis parodė, kaip veikia laisvoji rinka ir tikra konkurencija, tuo tarpu Vilniuje kainų karų kažkodėl nepasitaiko.
„Degalai yra lygiai tokia pati prekė, kaip ir kitos prekės. Jų kainą reguliuoja paklausa, pasiūla ir konkurencija“, - sakė D.Jokšienė, kuri neabejoja, kad konkurencija tarp degalinių tinklų Lietuvoje „yra labai didelė“.
Lietuvoje, pasak jos, konkurencija tarp degalinių yra didžiausi Baltijos šalyse.
Degalų prekeivio marža Lietuvoje yra 5-8 procentai, tai apie 40-50 centų. Į šią sumą įeina degalinių ir personalo išlaikymas, priežiūra, pelnas.
„Reikalavimai degalinėms yra griežti, tad ir išlaidos yra didelės“, - mano D.Jokšienė.
Tačiau S.Brundza su tuo nesutinka ir sako, kad „parduodamos dešrelės ir kokakolos visiškai padengia degalinių išlaikymo sąnaudas“.
Tiesa, pernelyg prispaudus degalines, jos tiesiog gali užsidaryti. „O gal tų degalinių Lietuvoje yra per daug?“, - svarstė S.Brundza. Jau vien problemos iškėlimas paveikė kainas degalinėse, pridūrė jis.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė D.Jokšienė sako, kad degalų prekeiviams neapsimoka ilgai laikyti didelių kainų. „Degalinės stengiasi uždirbti iš apyvartos. Jei tik kainos pakyla, apyvarta nukrinta, o tai nėra gerai“, - sakė ji.
Mokesčiai degalams yra per dideli Lietuvoje, mano ji. Tačiau kai kuriose Vakarų šalyse akcizai degalams yra dvigubai didesni nei Lietuvoje, tačiau kainos – apylygės, D.Jokšienei oponavo Seimo narys.
Todėl jis mano, kad tiek „Orlen Lietuva“, tiek degalinės pasinaudojo proga papildyti riebalų atsargas: nafta atpigo, o degalų kainos taip smarkiai nesumažėjo.
Politikas ir asociacijos vadovė sutinka, kad didmeninėje rinkoje Lietuvoje yra monopolis, Latvijoje ir Estijoje, kur importuojama daugiau degalų, kainos yra mažesnės.
