KTE giriasi, kad antradienį vykusiame bendrovės „Kauno energija” surengtame šilumos supirkimo aukcione ji pateikė žemesnę kainą negu kai kurie nepriklausomi biokuro katilinių valdytojai Kaune. KTE kogeneracinių įrengimų siūloma parduoti šilumos kaina - 13,1 ct/kWh. Ji mažesnė negu bendrovių „Lorizon Energy” bei „Oneks Invest“ biokuro katilinių pasiūlytos kainos. Kitos biokuro katilinės pasiūlė KTE labai artimą ir net centu nesiskiriančią kainą.
„Tai pirmas atvejis, kai dujinės kogeneracijos pagaminta šiluma yra pigesnė negu privačių biokuro katilinių siūlomos kainos. Tai gali lemti, kad per didelę šilumos kainą pasiūliusios katilinės Kaune bus sustabdytos ir vietoj jų dirbs kogeneracinė elektrinė. Tai įrodymas, kad valstybės efektyviai reguliuojama kogeneracija, esant palankioms elektros supirkimo kainoms ir pradėjus veikti dujų rinkai, gali būti pigesnis šilumos gamintojas negu mažos, tik šilumą gaminančios ir kelis kartus smarkiau aplinką teršiančios biokuro katilinės“,- teigia KTE generalinis direktorius Evaldas Paulavičius.
Pasak jo, miesto šilumos vartotojai dėl tokių pokyčių tikrai turės naudos. KTE parodė, kad jos kaina ir yra kitų šilumos gamintojų kainas reguliuojantis veiksnys. Aukcione iš viso dalyvavo 10 gamintojų, iš nepriklausomų biokuro katilinių tik dvi pateikė žemesnes kainas negu KTE, bet ir jų kainos skirtumas nesiekia nė pusės cento. Tarkime, „Geco Kaunas” kaina - 12,97 ct/kWh, o KTE - 13,1 ct/kWh.
„Kauno energijos“ atstovas Ūdrys Staselka tikino negalintis komentuoti oficialiai nepatvirtintų konkurso rezultatų, tačiau neabejoja, kad konkurencija naudinga šilumos vartotojams.
„Gamintojai konkuruoja ir rezultatas puikiai matyti - šiemet spalį šiluma Kaune beveik 20 procentų pigesnė negu 2013-ųjų spalį“, - kalbėjo Ū.Staselka.
Energetikos specialistai įsitikinę, kad biokuro katilimių savininkams KTE veiksmai nustatant šilumos kainą yra labai svarbūs. Kita vertus, esamomis sąlygomis jie dar turi daug rezervų mažinti parduodamos šilumos kainas. Galbūt šįkart biokuro katilinių šeimininkai tiesiog apsiskaičiavo ir neįvertino KTE galimybių.
„Lietuvoje iki šiol manyta, kad kogeneracinių elektrinių darbas žiemą yra veiksminga priemonė kontroliuoti importuojamos elektros kainas. Dabartinis atvejis Kaune parodo, kad esant palankiai elektros pardavimo kainai bei atsiradus pigesnių dujų pasiūlai, kogeneracinės elektrinės gali veiksmingai stabdyti ne tik elektros, bet ir šilumos kainų augimą”, - įsitikinęs E. Paulavičius.
Ar kogeneracinės elektrinės ir ateityje galės dirbti veiksmingai ir stabdydamos elektros bei šilumos kainų augimą, būti naudingos visuomenei, labiausiai priklausys nuo Vyriausybės vykdomos politikos šioje srityje. Kaip žinia, Vyriausybė nustato elektros supirkimo iš kogeneracinių elektrinių kvotas, o Valstybinė kainų ir energetikos komisija - elektros supirkimo kainas. Tai ir lemia kogeneracijos galimybes dirbti efektyviai ir konkurencingai.
