Europos Sąjungos (ES) vadovai nesėdi sudėję rankų ir rengiasi pačiam blogiausiam scenarijui. Ketvirtadienį paskelbtame pranešime Europos Komisija pateikia galimybių išgyventi nepalankiausiomis sąlygomis tyrimo rezultatus, apimančius 38 šalis (ne tik ES nares), kur numatyti skirtingi scenarijai, tarp jų ir visiškas dujų tiekimo iš Rusijos nutraukimas pusei metų.
Štai esminiai šio pranešimo dalykai.
Ilgalaikiai dujų tiekimo sutrikimai gali smarkiai paveikti ES. Tokios šalys kaip Suomija, Estija, Makedonija, Serbija bei Bosnija ir Hercegovina iki 60 proc. mažiau gaus reikalingo kuro, o tai reiškia, kad net namų ūkiai gali likti be dujų.
Suomija pajėgi greičiau už kitas šalis pereiti prie alternatyvaus kuro atsargų, kurių ji turi. O štai Estija jau po penkių dienų nepajėgs savarankiškai aprūpinti kuru savo namų ūkių, jeigu baigsis dujos Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje (PDS). Dujų tiekimo individualiems namams nutraukimo galima išvengti, jeigu vyriausybės imsis veiksmų ne tik savo šalyse, bet ir bendrų veiksmų.
Tyrimas parodė, kad Europa geriau įveiks krizę, jeigu įgyvendins „kooperacijos“ scenarijų. Jame numatyta, kad šalys narės proporcingai tarpusavyje pasiskirstys dujas ir nedraus eksporto pačioje Europoje, jeigu kam nors jų pritrūktų. Tokiu atveju ES taip pat ketina dalytis dujomis su Ukraina ir Moldova.
Europos šalys turi daug priemonių, kurios padės sušvelninti nutraukto dujų tiekimo poveikį – nuo tiekėjų įvairinimo ir sunaudojimo mažinimo iki rezervų panaudojimo ir perėjimo prie kitų kuro rūšių. Europos Komisija primygtinai reikalauja, kad ne rinkos mechanizmai (atsargų naudojimas, dujų sunaudojimo mažinimas) būtų panaudoti tik kraštutiniu atveju. Apskritai turi būti vadovaujamasi rinka pagrįstu metodu.
Jeigu dujų tiekimas būtų nutrauktas pusmečiui, ES planuoja kompensuoti importą iš Rusijos pirmiausia pirkdama suskystintas gamtines dujas (SGD), imdama jas iš požeminių dujų saugyklų (PDS) ir importuodama iš Norvegijos. Vis dėlto penktadalio iš Rusijos importuojamų dujų nepavyks pakeisti kitomis.
Rusiškų dujų pakeitimo būdai
Europos Komisija prognozuoja, jog Ukraina, kuri paprastai pagamina 40 proc. jai reikalingo dujų kiekio, o didžiąją dalį trūkstamo kiekio perka iš Rusijos, nutraukus tiekimą savo jėgomis pajėgs patenkinti 50–70 procentų poreikių.
Svarbus instrumentas Europos dujų rinkai subalansuoti nutraukus tiekimą iš Rusijos – imti dujas iš saugyklų. Šiuo metu Europos saugyklos pripildytos 90 proc., tik Bulgarijoje ir Portugalijoje jos pripildytos mažiau kaip 80 procentų. Tačiau esant šaltam orui arba ilgalaikei krizei atsargos greitai išseks, todėl būtinos papildomos priemonės sutrikusiam dujų tiekimui kompensuoti.
Europos Komisijos rekomendacijos
Leisti veikti rinkos mechanizmams, maksimaliai padidinti tarpvalstybinių vamzdynų galią ir panaikinti dujų tekėjimo apribojimus tarp šalių, kadangi jie pasunkins krizės poveikį ir padidins nukentėjusių nuo jos šalių skaičių.
Nustatyti, kada šie rinkos mechanizmai nustoja veikę, ir būtina imtis neatidėliotinų priemonių. Esant būtinybei rasti būdų sumažinti dujų sunaudojimą, pereiti prie alternatyvos – kitų, tarp jų ir atsinaujinančių, energijos šaltinių.
Sustiprinti bendradarbiavimą tiek ES viduje, tiek ir su kitomis šalimis – Norvegija, Turkija, Šveicarija.
Dabartiniu metu Europos Sąjunga importuoja 53 proc. visos naudojamos energijos. Labiausiai ji priklausoma nuo importuojamų energetinių išteklių – naftos (90 proc.) ir dujų (66 proc.), gerokai mažiau – nuo kietojo kuro (42 proc.) ir atominės energijos (40 proc.).
Parengė Eugenija Grižibauskienė
