Investicijos į šilumos ūkį šiauliečiams grįžo pigesne šiluma

Apie kainų šilumai sumažinimą pranešusi akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ nustatė, jog nuo spalio pirmosios dienos už vieną kilovatvalandę vartotojai turės mokėti 18,54 cento.

Per metus šiluma Šiauliuose atpigo net 26,6 procento.

Pigiau nei pernai AB „Šiaulių energija“ vartotojai mokės ir už karštą vandenį – vienas kubinis metras karšto vandens jiems kainuos 18,07 lito.

Ekspertų skaičiavimu, šilumos kaina Šiauliuose pigtų net ir panaikinus PVM lengvatą šildymui – tik jos kaina mažėtų jau ne 26,6 procento, o apie 14 procentų.

AB „Šiaulių energija“ tiekiama šiluma ne tik pigiausia tarp didžiųjų šalies, bet ir tarp kitų Šiaulių apskrities miestų.

Šiauliečiai už vieną kilovatvalandę šilumos mokės 18,54 cento, vilniečiai – 24,87 cento, kauniečiai – 22,31 cento, klaipėdiečiai – 22,73 cento, o panevėžiečiai – 20,75 cento.

Šiauliečiai šildysis pigiau nei ilgai Šiaulių apskrityje pigesne šiluma džiaugęsi radviliškiečiai – akcinės bendrovės „Radviliškio šiluma“ tiekiama šiluma kainuos 21,34 ct/kWh.

Kituose Šiaulių apskrities miestuose šiluma kainuos dar daugiau nei Radviliškyje: Pakruojyje – 27,65 ct/kWh, Joniškyje – 30,38 ct/kWh, Kelmėje – 23,16 ct/kWh, Akmenėje – 24,08 ct/kWh.

Pastatė termofikacinę elektrinę

Kas turėjo įtakos tokiam ženkliam šilumos kainų kritimui Šiauliuose?

Per 43 tūkstančius vartotojų turinčios, 996 daugiabučiams namams Šiauliuose bei Kuršėnuose šilumą ir karštą vandenį tiekiančios AB „Šiaulių šiluma“ vadovai sako, kad atpiginti šilumą įgalino per pastaruosius kelerius metus įmonėje atliktos investicijos.

Dar 2012 metų biokuru kūrenamą, ne tik šilumą bet ir elektros energiją gaminančią kogeneracinę elektrinę pastačiusi AB „Šiaulių šiluma“ šilumos kainą atpigino 16,6 procento.

Pastačius šią elektrinę pakeista ir šilumai gaminti naudojamo kuro struktūra.

Pradėjus veikti termofikacinei elektrinei iki tol tik dujas naudojusios AB „Šiaulių energija“ kuro struktūroje biokuras sudarė 38 procentus.

Ne tik šilumą, bet ir elektrą tiekti galinčio 40 megavatų galios katilas ir termofikacinės elektrinės įrengimas AB „Šiaulių energija“ kainavo net 103,4 mln. litų.

Šiam projektui įgyvendinti bendrovė gavo 18 milijono litų paramos ir panaudojo 2,2 milijono litų savo lėšų. Likusias lėšas teko skolintis.

„Termofikacinei elektrinei statyti 37,5 milijono litų Europos investicijų banko paskolą mums paskolino Lietuvos finansų ministerija. Ją pradėsime grąžinti 2016 metais.

Dar 45,7 milijono litų paskolos ėmėme iš bankų. Šiuo metu iš šios paskolos bankams liko grąžinti 25,9 milijono litų“, – portalui lrytas.lt sakė AB „Šiaulių energija“ finansų ir ekonomikos direktorė Audronė Čepulienė.

Šios investicijos bei šilumos gamybai naudoti pradėtas biokuras leido AB „Šiaulių energija“ sumažinti tiekiamos šilumos kainą ir paskatino toliau didinti biokuro dalį šilumos gamyboje.

Šiemet AB „Šiaulių energija“ Pietinėje katilinėje pastatyti du biokuru kūrenami katilai, kurių bendroji galia siekia 20 megavatų. Tai leido dar labiau sumažinti šilumos kainą.

Nors šių katilų bandymai pradėti tik šią savaitę, jų teikiama nauda buvo įvertinta nustatant artėjančio šildymo sezono šilumos kainą.

Du nauji biokuro katilai AB „Šiaulių energija“ kainuos apie 18 milijonų litų.

Statybos sąnaudas sumažino tai, kad šie katilai pastatyti greta prieš dvejus metus pastatytos biokuru kūrenamos termofikacinės elektrinės, todėl neprireikė statyti naujos biokuro saugyklos.

Iš Europos Sąjungos fondų šiauliečiams šių katilų statybai pavyko gauti 6 milijonų litų paramą.

Likusius du trečdalius šiam projektui būtinų pinigų AB „Šiaulių energija“ skyrė iš nusidėvėjimo atskaitymų ir savo pelno.

Pradėjus veikti naujai pastatytiems katilams pakis ir AB „Šiaulių energija“ naudojamo kuro struktūra. Dabar šilumai gaminti bendrovė naudos 56,2 procento biokuro ir 43,8 procento dujų.

Į šilumos ūkį taikėsi privataus investuotojas

Net 95,3 procento AB „Šiaulių energija“ akcijų priklauso Šiaulių miesto savivaldybei (4,61 procento akcijų priklauso Šiaulių rajono savivaldybei, o 0,09 procento – privačių akcininkų grupei), todėl bendrovės veiklos perspektyvos priklauso ir nuo politikų valios.

Didžiausia grėsmė AB „Šiaulių energija“ finansiniam stabilumui buvo iškilusi pernai, kai apie savo planus Šiauliuose statyti biokuru kūrenamus katilus prabilo privatus investuotojas.

Kalbos apie laisvą konkurenciją ir privataus investuotojo pažadai didžiajai daliai Šiaulių miesto tarybos narių vbuvo beapsuką galvą.

Apie tai, kad privataus investuotojo atėjimas neturi nieko bendro su konkurencija, pirmasis Šiauliuose prabilo nepriklausomas Šiaulių tarybos narys Artūras Visockas.

Remiantis dabartine įstatymine baze šiltnamio sąlygomis į šį verslą atėjęs (jau sukurta AB „Šiaulių energija“ infrastruktūra pasinaudoti galintis) privatus investuotojas būtų galėjęs dempinguoti bendrovės „Šiaulių energija“ kainas.

„AB „Šiaulių energija“ būtų privalėjusi supirkti privataus investuotojo pateiktą šilumą, jei jos kaina būtų ne didesnė už pačios „Šiaulių energijos“ tiekiamą šilumą.

Supirkinėdama privataus investuotojo, o ne pardavinėdama savo pačios pagamintą šilumą AB „Šiaulių energija“ nebūtų galėjusi grąžinti termofikacinės elektrinės statybai paimtų paskolų ir tikrai nebūtų sukaupusi lėšų naujiems biokuru kūrenamiems katilams statyti, o tai šiemet leido gerokai atpiginti šilumą“, – portalui lrytas.lt sakė prieš privataus investuotojo atėjimą į Šiaulių šilumos ūkį agitavęs A.Visockas.

Apie grėsmingą padėtį Šiaulių šilumos ūkyje A.Visockas informavo ir ministrą pirmininką.

Galiausia įtikinti, kad privataus investuotojo atėjimas ne pagerintų, o pablogintų Šiaulių šilumos ūkio padėtį, miesto politikai pasisakė už pačios AB „Šiaulių energija“ pasiūlytus plėtros projektus.

„Kad politikai priėmė tinkamą spendimą, parodė laikas. Ekonomiškai pagrįstos bendrovės investicijos šilumos kainą leido sumažinti ir be konkurencijos“, – portalui lrytas.lt sakė AB „Šiaulių energija“ finansų ir ekonomikos direktorė Audronė Čepulienė.

Šiuo metų bendrovė „Šiaulių energija“ vykdo ir daugiau šilumos kainą mažinti galėsiančių projektų: Kuršėnuose statomas 3 megavatų galios biokatilas, tiesiama šilumos trasa iš Pietinės katilinės į Zoknių mikrorajoną, keičiamos jau susidėvėjusios šiluminės trasos.

Paklausta, ar padidėjus šilumos gamybai naudojamo biokuro kiekiui AB „Šiaulių energija“ nesusidurs su šios žaliavos stygiumi, A.Čepulienė atsakė, kad reikalingas papildomas biokuro kiekis bus perkamas biokuro biržoje.

Didžiausiai problema – nerenovuoti namai

Kaip pasikeistų šilumos sąskaitos, jei vyriausybė nuspręstų panaikinti PVM lengvatą?

AB „Šiaulių energija“ specialistai apskaičiavo, kad standartinio 60 kvadratinių metrų buto šildymas, jei klimato sąlygos būtų tokios kaip 2014-ųjų sausio mėnesį taikant lengvatinį 9 procentų PVM, kainuotų 222,49 lito, o taikant 21 procento PVM – 246,99 lito.

Kainų skirtumas tokio buto savininkui sudarytų 24,5 lito. O daugiabučiuose, kurie suvartoja daug šilumos, šis skirtumas per mėnesį sudarytų net 48,99 lito.

Iš Šiauliuose ir Kuršėnuose AB „Šiaulių energija“ prižiūrimų 996 daugiabučių, renovuoti tėra 32 namai (28 daugiabučiai Šiauliuose ir 4 daugiabučiai namai Kuršėnuose).

Renovuotų daugiabučių namų Šiauliuose ir Šiaulių rajone tėra vos trys procentai, todėl PVM lengvatos panaikinimą faktiškai pajustų visi gyventojai.

Nukentėtų biokurą naudojančios įmonės

PVM lengvatos panaikinimas skaudžiausiai paliestų tas įmones, kurių kuro struktūroje vyrauja biokuras.

„PVM lengvatą panaikinti užsimoję politikai tvirtina, kad tai būtų socialiai teisingas žingsnis, tačiau neužsimenama apie tai, kad jis skaudžiausiai atsilieptų būtent toms įmonėms, kurios nesėdėjo susidėjusios rankų, o vykdė modernizaciją ir ieškojo galimybių tapti nepriklausomiems nuo importinių žaliavos šaltinių“, – portalui lrytas.lt sakė AB „Šiaulių energija“ generalinis direktorius Česlovas Kasputis.

Šilumos gamybai naudojamos dujos atpigo, todėl PVM lengvatos panaikinimas jų kainos ženkliai nepakeltų, o biokuro kaina nekito, todėl panaikinus lengvatą šilumos kaina tikrai padidėtų.

Išankstiniais skaičiavimais, panaikinus PVM lengvatą AB „Šiaulių energija“ vartotojai už šiemet tiekiamą šilumą vis tiek mokėtų pigiau nei pernai, tačiau kainos sumažėtų ne 26,6 procento, o apie 14 procentų.