Elektros perdavimo įmonė „Litgrid“ neseniai pranešė, jog spalio 12–20 dienomis numatoma remontuoti antrąją jungtį „Estlink 2“ .
Dėl remonto kurį laiką elektros importas iš Šiaurės Europos sistemų sumažės, jį keis vietos gamyba arba elektra iš trečiųjų šalių.
Energetikai neatmetė grėsmės, kad sumažėjus elektros kiekiui biržoje „Nord Pool Spot“ ir padidinus elektros tiekimą iš „Lietuvos energijos gamybos“ įmonių, elektros kaina vartotojams didės, rašo „Lietuvos rytas“.
Gali pasikartoti, tik mažesniu mastu, vasarą kilusi krizė biržoje, kai susidarė itin aukšta elektros kaina.
Birželį kai kuriomis valandomis ji siekė per 60 centų už kilovatvalandę (ct/kWh ), kai įprastai ši kaina svyruoja tarp 15–16 ct/kWh.
Laimi gamintojai ir tiekėjai
Lietuvos energijos gamintojų asociacijos (LEGA) vadovas Algimantas Zaremba pripažino, jog vietos elektros energijos gamyba didina kainą.
Pirma, dėl to, jog Lietuvos elektrinė Elektrėnuose varoma brangiomis dujomis. Bet pajėgumus padidina ir kitos „Lietuvos energijos gamybai“ priklausančios įmonės – Kauno ir Kruonio hidroelektinės (HAE).
Pastarųjų gamybos sąnaudos kaip tik yra nedidelės, jos gali pagaminti santykinai pigią elektrą.
Akibrokštas – mažomis išlaidomis pagaminta elektra tampa pelninga gamintojams ir perskirstytojams, bet didina tarifą vartotojams.
Taip yra dėl labai savotiškos kvotų, paramos viešuosius interesus atitinkančioms investicijoms (VIAP) teikimo ir kainų reguliavimo tvarkos Lietuvos elektros ūkyje.
Pagrindinis gamintojas ir elektros tiekėjas biržai yra „Lietuvos energijos“ grupės įmonė „Lietuvos energijos gamyba“, kurios antrinių įmonių Kauno ir Kruonio HAE veiklos neprižiūri ir nereguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
Tokiu būdu šios elektrinės gali laisvai parduoti elektrą rinkos kaina.
Kritikuoja ydingą tvarką
Praėjusių metų pabaigoje pakeitus elektros supirkimo tvarką, Elektrėnų elektrinė turi galimybę parduoti elektrą biržoje už 15,9 ct/kWh, o kitą dalį sąnaudų padengti gaudama 18 ct/kWh subsidiją iš VIAP fondo, kuris sudaromas iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Ekspertų skaičiavimais, vienas arba keli „Lietuvos energijos gamybos“ grupės padaliniai (tikėtina Kruonio HAE ir Kauno HE), kurių veiklos neprižiūri ir nereguliuoja VKEKK, galimai tokiu būdu uždirba antpelnį (tik vienos valandos 100 megavatų pardavimo apimtis gali užtikrinti apie 60 tūkst. Lt papildomo pelno).
„Neverta piktintis, kad įmonės siekia uždirbti daugiau pelno.
Bloga tiktai tokia išimčių tvarka, kuri neužtikrina, kad elektros gamintojai dalintųsi pelnu su vartotojais.
Tai yra, kad didesnis elektros energijos pardavimas nemažina kainos vartotojams, kaina tiktai didėja“, – aiškino Lietuvos energijos gamintojų asociacijos vadovas A.Zaremba.
Vienos grandinės grandys
Kainą vartotojams didina uždaras mechanizmas, besisukantis energetikos monopolininkų karuselėje.
Pagrindinė šalyje pagamintos elektros pirkėja yra tos pačios „Lietuvos energijos“ grupės įmonė LESTO, parduodanti elektros energiją buitiniams vartotojams.
Pirkdama brangesnę už biržos kainą elektrą, LESTO patiria objektyvių nuostolių Bet valstybės reguliuojama įmonė nuostolių patirti negali, todėl jie dengiami didinant elektros tarifą vartotojams.
„Negalima griežtai tvirtinti, tačiau esant tokiai tvarkai Lietuvos energijos gamintojai nesuinteresuoti parduoti elektros energijos pigiau, savo ruožtu LESTO nesuinteresuota pigesnės elektros pirkti. O galiausiai nukenčia vartotojas“, – svarstė A.Zaremba.
Jo manymu, taškus ant i turėtų sudėti VKEKK, išsiaiškinti, ar valstybės reguliuojamoje elektros rinkos srityje neatsirado terpė susidaryti monopolinėms aukštoms kainoms.
Kainų nesutramdė
Prezidentūros ir Vyriausybės pastangomis, dar 2013 metų pabaigoje buvo priimti sprendimai elektros gamintojams, kuriems Vyriausybė nustato remtinos gamybos kvotas, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato supirkimo kainas.
Buvo nustatytas toks gamybos režimas, kuris leistų žiemą dirbti kogeneracinėms elektrinėms, o vasarą – Lietuvos elektrinei Elektrėnuose. Vienas pagrindinių deklaruojamų tikslų nustatant elektros gamybos kvotas buvo užtikrinti rinkos adekvatumą ir užkirsti kelią kainų šuoliui.
Elektrinės turėjo galimybę teikti pasiūlymus elektros biržai už maždaug 16 ct/kWh kainą. Skirtumą tarp realių (aukštesnių nei rinkos kaina) elektros gamybos sąnaudų ir rinkos kainos Vyriausybė numatė dengti iš VIAP fondo.
Toks scenarijus gana sėkmingai veikė šildymo sezono metu, kai Lietuvoje dirbo kogeneracinės elektrinės. Tačiau tai nepasitvirtino vasarą, kai veikė ar turėjo veikti Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, kuriai Vyriausybė nustatė ir pakankamas gamybos kvotas, ir užtikrino padengti visas sąnaudas per VIAP fondą.
