Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė įsitikinusi, kad pasirengimą euro įvedimui reglamentuojantys šalies teisės aktai nepažeidžiami.
„Nurodyti kainą švieslentėje dviem valiutomis būtų sudėtinga net techniškai, mat degalų kainos daugeliu atvejų nustatomos centralizuotai, o švieslentės tinklais yra sujungtos su degalinės kasa“, – aiškino D.Jokšienė.
Pasak jos, asociacijai priklausantys degalų pardavėjai prie kiekvieno degalų pylimo įrenginio yra pritvirtinę A4 dydžio lentelę, kurioje smulkiai išdėstyta, kiek eurų atitinka sumą litais.
Darbuotojams teks suktis
Lietuvos verslininkai pasinaudojo kolegų iš Latvijos patirtimi. Kaimyninės šalies degalinės praėjusių metų pabaigoje, prieš pereinant prie atsiskaitymo eurais, taip pat naudojo tokias lenteles. Ši tvarka Latvijoje visiškai pasiteisino.
Bendrovės „Lukoil Baltija“ mažmeninės prekybos vadovas Romas Turlinskas apie kylančius sunkumus kalbėjo su kolegomis Latvijoje ir Estijoje, mat jiems jau teko patirti perėjimo prie euro ypatumus.
„Visi rūpesčiai daugiausia susiję su informacinėmis technologijomis“, – kalbėjo įmonės atstovas.
Nei Latvijoje, nei Estijoje degalų pardavėjams jokių sunkumų nekilo, bet pirmąsias dvi savaites sulėtėjo operatorių darbas, mat atsiskaityti naudojamos dvi valiutos.
Investicijos būtų beprasmės
Automatinių degalinių tinklą valdančios bendrovės „Neste Lietuva“ darbuotojai prie mokėjimo terminalų jau pasirūpino lentelėmis, kuriose surašyti litai ir jų atitikmuo eurais. Ta pati informacija pateikiama kvituose.
„Kainas dviem valiutomis būtų įmanoma nurodyti ir švieslentėse, bet tam reikėtų didelių investicijų. Tokiam trumpam laikui išleisti šitiek pinigų nebūtų prasminga“, – įsitikinęs bendrovės „Neste Lietuva“ vadovas Ringaudas Steikūnas.
Pasak jo, dauguma pasirengimo darbų susiję su programinės įrangos pakeitimais.
Ar degalinėse įrengti terminalai bus pasiruošę priimti grynuosius eurus po 2015 metų sausio 1-osios?
„Dirbame ta kryptimi, kad vartotojai nepatirtų jokių nepatogumų“, – žadėjo R.Steikūnas.
Galioja ir išimtys
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vadovas dr. Feliksas Petrauskas patvirtino, kad degalinės tikrai nepažeidžia jokių teisės aktų.
Automatinėse prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išskyrus internetines parduotuves, kai prekės parduodamos ir paslaugos teikiamos be kasininko ar kito darbuotojo, prekybos ir paslaugų automatuose, taip pat prekybos ir paslaugų teikimo vietose naudojamuose elektroniniuose prietaisuose ar įrenginiuose (kasos aparatuose, svarstyklėse, degalinių kolonėlėse), kai dėl techninių priežasčių nėra galimybės rodyti kainų dviem valiutomis, prekių ir paslaugų kainos rodomos ta valiuta, kuri yra pagrindinė valiuta tą dieną.
Nei pažeidimų, nei skundų
Kainos iki 2015-ųjų sausio 1 dienos bus nurodytos litais, po šios dienos – eurais.
Anot VVTAT direktoriaus F.Petrausko, šitokiais atvejais informacija apie prekių ir paslaugų kainas dviem valiutomis (litais ir eurais) prekių pardavimo bei paslaugų teikimo vietose turi būti pateikiama naudojant kitas priemones – kainų etiketėse prie prekės arba ant prekės, kainoraščiuose, prekybos ar paslaugų teikimo vietoje arba atsiskaitymo už jas vietoje įrengtame specialiame ekrane, stende, popieriaus lape arba kitoje pardavėjo ar paslaugų teikėjo pasirinktoje informacijos apie prekių ir paslaugų kainas pateikimo priemonėje.
Skundų dėl dvejopo kainų nurodymo degalinėse tarnyba lig šiol nėra gavusi. („Lrytas.lt“)
Inspektoriai verslininkus pričiupo už pakarpos
Priežiūros institucijos, tikrinančios, ar verslininkai nepažeidžia Euro įvedimo įstatymo, paskyrė pirmąją tūkstantinę baudą. Už pakartotinį pažeidimą – kainų nenurodymą dviem valiutomis – tūkstančio litų bauda nubausta Kauno įmonė „Skaitmeninis pasaulis“.
Euro įvedimo įstatymą pažeidė ir „Čili pica“ Vilniuje, „Raseinių komunalinės paslaugos“, „Audrita“, Franki vyninė Vilniuje, „Fortima“, „Amber Food“ Vilniuje, knygynas „Pegasas“ Kaune, „Rimi Lietuva“ Mažeikių rajone, kitos bendrovės.
Iš viso per rugsėjį patikrinta 3540 ūkio subjektų, kuriuose stebėta, ar tinkamai nurodomos kainos litais ir eurais. Nustatyti 265 pažeidimai.
Vidutiniškai per dieną inspektoriai aplanko 160 ūkio subjektų.
Rugsėjį 50 proc. pažeidimų sudarė atvejai, kai kainos nurodytos ne litais ir eurais, o tik viena valiuta. Pagal pažeidimų dažnumą antroje vietoje – 31 proc. – prasižengimai netinkamai suapvalinus kainas. 14 proc. pažeidimų padaryta dėl pritaikyto netinkamo euro kurso, likę 5 proc. – neaiškiai ir klaidinamai nurodžius kainas.
Pagal pažeidimų skaičių pirmauja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskritys, pareigingiausi verslininkai Alytaus, Tauragės, Marijampolės ir Telšių apskrityse.
Rugsėjį 37,74 proc. pažeidimų užfiksuota ne maisto prekių ir paslaugų srityje.
