Lietuvos elektros jungties su Lenkija statybų pradžia be iškilmių neapsiėjo. Šįmet gegužę Alytuje šampano taures kilnojo abiejų valstybių atstovai, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
„LitPol Link“ jungtis turi nukirpti elektrinę bambagyslę, siejančią Lietuvą su Rusija. Bet žmonėms, į kurių žemę sminga gelžbetonio atramos, labiau rūpi ne politika, o pinigai.
Gundo lenko sėkmė
Nei ūkininkauti, nei žemės parduoti. Algimantas Dapkūnas iš Rudaminos miestelio (Lazdijų r.) jaučiasi įspeistas į kampą.
„Atramos pamatai jau išlieti – pagal projektą elektros linija mano 3 hektarų žemės sklypą Neravų kaime kirs įstrižai. Apskaičiuota, kad kompensacija už 1,6 hektaro žemės, nustačius servitutą, sieks 11 tūkst. litų.
Juk tai katės ašaros. Šiaurės Lenkijoje, Vladyslavove, žmogus, kurio tokio pat dydžio sklypą kerta ši linija, bylinėdamasis teismuose išsireikalavo 110 tūkst. zlotų (90,2 tūkst. litų) kompensaciją“, – kalbėjo A.Dapkūnas.
Apie tokio dydžio išmoką jis nesvajoja. Tačiau dzūkas įsitikinęs, kad ji turėtų būti bent jau ne mažesnė už sklypo rinkos vertę.
Ūkininkauti nebegalės
Pasak ūkininko, smėlingos žemės hektaras Lazdijų krašte kainuoja apie 6 tūkst. litų, o dirbamosios – 10–15 tūkst. litų. Tad reali kompensacija, skaičiuojant net pagal mažiausią žemės rinkos vertę, turėtų siekti 18 tūkst. litų.
„Šiemet tame sklype auginau kviečius, derlius buvo labai geras. Tačiau paleidus laidais aukštosios įtampos srovę žemės jame dirbti bus nebeįmanoma.
Padalijus sklypą pusiau, liko du atskiri maži žemės trikampiai. Į juos, pagal tinklų apsaugos zonos taisykles, kombainui draudžiama įvažiuoti. O žmogui – ar su traktoriumi, ar be jo – nevalia sukiotis ilgiau nei 2 valandas per parą.
Todėl ten negali nei javų pasėti, nei gyvulių paganyti“, – nuoskaudomis dalijosi A.Dapkūnas.
A.Dapkūnas prašė „LitPol Link“ projektą įgyvendinančios įmonės „Litgrid“, kad ji perskaičiuotų kompensaciją ir nupirktų iš jo ir likusią žemę.
„Dėl to vis dar varstau teismų duris, procesas dar nesibaigė“, – sakė A.Dapkūnas.
Dzūką trikdo ir tai, kad sutartis jam, kaip ir vaikams, kurie iš jo paveldėtų tą elektros jungties kertamą sklypą, primeta įpareigojimą jį prižiūrėti – iškirsti krūmus ar medžius.
Su ūkininkais nesitarė
Nuo Kampuočių kaimo Lenkijoje iki Lietuvos sienos – maždaug 10 kilometrų.
Šiame kaime ūkininkaujančio Juozo Pečiulio žemėje rugpjūtį iškilusi didžiulė, maždaug 60 metrų aukščio „LitPol Link“ elektros linijos atrama Lenkijos pusėje kol kas vienintelė.
Šiuo metu kaip tik liejami atramų pamatai kaimyninėje šalyje, kai kurie – kone prie pat Punsko.
„Prigadino tie statytojai nervų. Bet juk prieš vėją nepapūsi, – palydėjęs iki kalvos, ties kuria elektros jungties stulpas įsirėmė į žemę, J.Pečiulis mostelėjo ranka į horizontą. – Štai ten jau Lietuva.“
„LitPol Link“ elektros jungties statytojai į Lenkijos ūkininkų kiemus pasibeldė maždaug prieš porą metų.
„Taip jau nutiko, kad projektas pirmiausia buvo suderintas su Punsko valsčiaus savivaldybe.
Neaišku, ar sąmoningai, ar to nežinant, žemės savininkai tąkart buvo pamiršti, net nesitarta su ūkininkais.
Gerokai vėliau sužinojome, per kieno žemes bus tiesiama elektros linija“, – pasakojo J.Pečiulis.
Mokesčius skaičiuos toliau
Anot pašnekovo, tai žmonėms sukėlė įtarimų, ar savivaldybės veiksmai skaidrūs.
„Ten, kur nemenki pinigai, atsiranda ir įvairių nuogąstavimų. Juolab kad kompensacijos ūkininkams už žemę, per kurią eis elektros linija, yra labai skirtingos“, – užsiminė J.Pečiulis.
Numatyta, kad technologinės juostos plotis po laidais į vieną ir kitą pusę turi būti po 35 metrus. Tad tos per šio ūkininko sklypą besidriekiančios 70 metrų pločio juostos žemės paskirtis buvo pakeista.
„Į linijos apsaugos zoną patekusi žemė išliko mūsų, bet jos paskirtis buvo pakeista. Už ją ir toliau turėsiu mokėti mokesčius, ir dar didesnius“, – kalbėjo J.Pečiulis.
Už hektarą žemės ūkio paskirties žemės per metus jis moka 120 zlotų (apie 98 litus).
Kadangi turi apie 30 hektarų, mokesčiams per metus tenka atriekti 3600 zlotų.
Su išmoka nesutiko
Pasak J.Pečiulio, leidimą servitutui nustatyti jis pasirašė mainais už kompensaciją. Už žemės plotą, kuriame iškilo stulpas, ir apsaugos zoną jis gavo 26 tūkst. zlotų (21,3 tūkst. litų).
Tiesa, kone ketvirtadalį šios sumos teko atseikėti valstybei kaip pridėtinės vertės mokestį.
„Už atramą apskaičiuota pradinė kompensacija – 5 tūkst. zlotų (4,1 tūkst. litų). Bet kiti nuostoliai, kuriuos padarė statytojai, dar galutinai neįvertinti.
Todėl nesutikau su kompensacija. Apskaičiuota, kad neišskaičiavus mokesčių ji turi siekti 40 tūkst. zlotų (32,8 tūkst. litų). Žalos jie padarė daug daugiau.
Stulpas, kuriam atramas mano žemėje jau įkasė, bus kampinis, vienas stipriausių. Nuo jo elektros linija keis kryptį.
Ten buvo dirbama žemė, o dabar ir akmenis statytojai į sklypo paviršių iškėlė, ir molį, dirvožemio sluoksnio aplink jį nebeliko, nors už tą žemę mokesčius teks mokėti kaip už gerą“, – pyko Petras Valinčius iš Valinčių kaimo, nuo Punsko nutolusio vos 2 kilometrus.
Jis prašė statytojų atramą įbesti ne į patį lauko vidurį, o nuošaliau, kad kuo mažiau trukdytų žemės ūkio technikai.
„Porą metų kovojau. Iš pradžių žadėjo pažiūrėti, o paskui nesitraukė nė per žingsnį. Esą taip suplanuota. Antraip reikėtų keisti projektą.
Konsultavausi su teisininkais. Jų nuomone, viskas buvo įmanoma, tik geranoriškumo pritrūko“, – piktinosi P.Valinčius.
Dėl kompensacijų – jokių derybų
Karolis Sankovskis
„Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento direktorius
„Kompensacija už teisę naudotis ūkininkų žeme skaičiuojama pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Todėl derybos šiuo atveju neįmanomos.
Ją skaičiuojant naudojamasi Registrų centro teikiamais žemės rinkos vertės duomenimis. Taip pat atsižvelgiama į derlingumą, servituto plotą, sunaikinamų pasėlių, ganyklų ar miško vertę.
Lietuvoje žemės savininkams, kurie savo noru pasirašė sutartį, kartu su kompensacija buvo mokamas ir 30 proc. jos dydžio motyvacinis priedas.
Žmonių, kurie prieštaravo servitutui, mūsų įgyvendinamame „LitPol Link“ projekte buvo mažai. Maždaug iš 400 žemės savininkų apie 80 proc. notarines sutartis pasirašė savanoriškai.
Likusiųjų žemėje servitutas buvo nustatytas atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos jiems surašytą administracinį aktą. Jie gavo kompensacijas be motyvacinio priedo.
Lenkijoje padėtis panaši. Tų žmonių, kurie prieštaravo projektui, žemėje servitutas buvo nustatytas vaivadai išleidus administracinį aktą.
Ir kaimyninėje, ir mūsų šalyje žmonės, kurie nesutiko su sąlygomis, jas galėjo apskųsti administracine tvarka.
Tokių skundų yra ir Lietuvoje. Administraciniai teismai vienus jau išnagrinėjo, kitų dar ne. Jie vertina, ar kompensacija yra teisingai apskaičiuota, ar nepažeisti žmogaus interesai.
Tačiau tai nesustabdė paties „LitPol Link“ projekto.“
Žemės savininkams – 4 mln. litų
„LitPol Link“ 2015-aisiais turi sujungti Baltijos jūros regiono valstybių energetikos sistemas.
Elektros jungtį su Lenkija sudaro trys svarbiausi elementai – transformatorių pastotės abiejuose jungties galuose – Alytuje ir Luke (Lenkija), nuolatinės srovės intarpas Alytuje ir aukštosios įtampos elektros perdavimo oro linija, kurios bendras ilgis – 163 kilometrai.
Apytikslė Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ projekto vertė – 1,2 mlrd. litų. Projekto sąnaudas dalijasi abi šalys.
Lietuvoje 400 kilovoltų aukštosios įtampos elektros perdavimo oro linija drieksis 51 kilometrą – daugiau kaip per 400 žemės sklypų Alytaus ir Lazdijų rajonuose.
Sklypų savininkams 2012–2013 m. „Litgrid“ išmokėjo apie 4 milijonus litų kompensacijų už servitutų suteikimą.
